LTAnkstyvosios priešistorijos žemės ūkio raidos tyrinėjimai Lietuvoje iki šiol daugiausia rėmėsi tiktai palinologiniais bei netiesioginiais (atsitiktinai pastebėtos sėklos, žemdirbystės įrankių egzistavimas) duomenimis. Siame straipsnyje aprašyta sistemingų archeomakrobotaninių tyrinėjimų nauda ir galimybės bei pirmųjų sistemingų tyrimų, atliktų neolito-ankstyvojo bronzos amžiaus Kretuono gyvenviečių serijoje Šiaurės Rytų Lietuvoje bei ankstyvojo bronzos amžiaus Turlojiškės gyvenvietėje Pietvakarių Lietuvoje, metodai ir rezultatai (žr. lenteles la ir lb, pav. 1). Aukštos rezoliucijos stratigrafinė makrobotaninių liekanų analizė kontekste su archeologiniais ir zooarchcologiniais radiniais Turlojiškės gyvenvietėje (žr. lentelę 2 ir pav. 2) iliustruoja gyvulių domestikacijos ir augalų kultivacijos eigą ankstyvajame bronzos amžiuje šiame paminkle. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žemės ūkio raida; Archeomakrobotaniniai tyrinėjimai; Kretuono gyvenvietė; Turlojiškės gyvenvietė; Evolution of early agriculture; Archaeobotanical research; Kretuonas; Turlojiškė.
ENIn Lithuania, research on the development of agriculture in early prehistory has been based mostly on palynological and indirect (incidentally noticed seeds, existing of agricultural tools) data so far. This article describes the benefit and possibilities of systematic archaeological macrobotanical research, and methods and results of the first systematic research conducted in a series of Kretuonas settlements of the Neolithic Era and the Early Bronze Age in northeastern Lithuania, and in Turlojiškė settlement of the Early Bronze Age in southwestern Lithuania (see table la and table lb, pic.1). A high-resolution stratigraphic analysis of macrobotanical remains together with archaeological and zooarchaeological findings in Turlojiškė settlement (see table 2 and pic.2) illustrate the course of animal domestication and plant cultivation in the Early Bronze Age in this monument.