Nemiestietiška Vilniaus sociotopografija : valdančiojo elito žemėvalda XV a. pabaigoje – XVI a. pirmojoje pusėje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Nemiestietiška Vilniaus sociotopografija: valdančiojo elito žemėvalda XV a. pabaigoje – XVI a. pirmojoje pusėje
Alternative Title:
Sociotopography of non-Urban Vilnius: residences of the ruling elite at the end of the 15th–the beginning of the 16th centuries
In the Journal:
Istorija [History]. 2008, Nr. 72, p. 32-39
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojamas specifinis miesto sociotopografijos aspektas – miestietiškos žemėvaldos pagrindu egzistuojantis miestiečių gyvenimas už miesto, ne tik tradiciniame mūrnamyje. Jis atskleidžiamas remiantis XV a. pab. - XVI a. pirm. pusės Vilniaus miesto valdančiojo elito pavyzdžiu. Duomenų analizė rodo, kad iki XVI a. vid. teisiškai miestiečių žemėvalda nebuvo ribojama, todėl nemažai turtingiausių miestiečių turėdavo įvairaus dydžio ir teisinio statuso žemės valdų, kurios ne tik teikdavo įvairių pajamų, o kartais atlikdavo ir rezidencijų funkcijas – jose trumpiau ar ilgiau buvo gyvenama. Tokie vilniečiai turėdavo dažnai judėti tarp valdos ir Vilniaus. Todėl šios elitinės Vilniaus miestiečių grupės sociotopografija įvairiu mastu peržengia miesto sienas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Miestiečiai; Rezidencijos; Sociotopografija; Vilnius; 16 amžius; Žemėvalda; Burghers; Land ownership; Landed property; Residence; Social topography; Vilnius; XVI th century.

ENThe article analyzes a specific sociotopographic aspect of the city, i.e. town-dwellers' residence, on the basis of urban land ownership, outside the city boundaries. The example of Vilnius city elite at the end of the 15th and the beginning of the 16th centuries serves as the basis for the analysis. The data proves that till the middle of the 16th century urban land ownership was not legally restricted; therefore, a great number of rich town-dwellers possessed estates of different size and legal status. These estates both provided financial income and served as the places of residence, i. e. their owners lived there for a shorter or longer period of time. This group of people commuted between their estates and Vilnius; consequently, the sociotopography of this elite Vilnius group oversteps the city boundaries. The estates were acquired for the money gained from trade, granting credits to the state and noblemen and customs lease. These estates were also obtained as the ruler's presents, deposits or rents; finally, they became a permanent possession of a certain group of people.Noblemen, who settled in Vilnius, preserved their land property which was later inherited by their descendents. The estates of the Vilnius elite were mainly concentrated around the city itself as well as around Vilnius, Upytė etc pavietas (an administrative district in Poland, Lithuania etc). They were used for traditional farming, i.e. tributes were collected from the peasants. Some of the larger estates served as the elite families' residences, to mention Chacutichiai, Jarmolas, Markovichiai, Morshtinai and other families. This territorial migration often meant the rise in a social status, i. e. becoming a nobleman. The author of the article comes to the conclusion that the city's sociotopography was not identical to the urban one - the latter was considerably wider. [From the publication]

ISSN:
1392-0456; 2029-7181
Related Publications:
  • Lietuvos Metrika. Knyga 10 (1440–1523); Užrašymų knyga 10 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Egidijus Banionis, Algirdas Baliulis]. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. 179 p.
  • Lietuvos Metrika. Knyga 1 (1380–1584); Užrašymų knyga 1 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Algirdas Baliulis, Romualdas Firkovičius]. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 1998. 208 p.
  • Lietuvos Metrika. Knyga 12 (1522–1529); Užrašymų knyga 12 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Darius Antanavičius, Algirdas Baliulis]. Vilnius : Žara, 2001. 856 p.
  • Lietuvos Metrika. Knyga 14 (1524-1529); Užrašymų knyga 14 / [parengė Laimontas Karalius, Darius Antanavičius (tekstai lotynų kalba)]. Vilnius : LII leidykla, 2008. 645 p.
  • Lietuvos Metrika. Knyga 224 (1522-1530) ; 4-oji Teismų bylų knyga: (XVI a. pabaigos kopija) / Vilniaus universitetas ; spaudai parengė S. Lazutka ... [et al.]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 1997. cxlvii, 512 p.
  • Lietuvos Metrika. Knyga 4 (1479–1491); Užrašymų knyga 4 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Lina Anužytė]. Vilnius : Žara, 2004. 285 p.
  • Lietuvos Metrika. Knyga 8 (1499–1514); Užrašymų knyga 8 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Algirdas Baliulis, Romualdas Firkovičius, Darius Antanavičius]. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. 709 p.
  • Lietuvos Metrika. Knyga 9 (1511–1518); Užrašymų knyga 9 / Lietuvos istorijos institutas, Universytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu; [parengė Krzysztof Pietkiewicz ; tekstus lietuvių k. – Algirdas Baliulis]. Vilnius : Žara, 2002. 615 p.
  • Vilniaus miesto istorija / Mykolas Balinskis ; iš lenkų kalbos vertė Ona Slavėnaitė, Irena Katilienė ; iš lotynų kalbos vertė Jūratė Dalia Baronienė. Vilnius : Mintis, 2007. 475 p.
  • Vilniaus plėtra XIV-XVII a / Kęstutis Katalynas. Vilnius : Diemedis, 2006. 207 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/19908
Updated:
2018-12-17 12:20:18
Metrics:
Views: 81    Downloads: 19
Export: