Lithuanian laments in the baltic, slavic and the finno-ugric lamenting culture

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Lithuanian laments in the baltic, slavic and the finno-ugric lamenting culture
In the Book:
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje siekiama apibrėžti lietuvių ir kai kurių slavų (pirmiausia rytų slavų grupės) bei finougrų (pirmiausia Baltijos finų) tautų raudų melodikos santykius istorinės bei geografinės erdvės plotmėse. Visame didžiuliame baltų, slavų ir dalies finougrų areale individualių improvizacinių, daugiausia laidotuvių, bet taip pat ir kitų grupių raudų melodikos struktūroje galima pastebėti, jog du pagrindiniai struktūriniai elementai – melodinė kompozicija ir intonacinis mąstymas – sudaro tarsi tipologinį raudų pagrindą. Tai, kad visur galima atrasti labai panašiai komponuojamų (formuojamų) raudų ir visur muzikinė erdvė suvokiama labai panašiai, leidžia baltų (lietuvių, nes latviai išlikusių raudų neturi), dalies slavų ir finougrų raudų melodiką skirti vienam arealui. Daroma išvada, jog lietuvių raudos savo archajiškomis savybėmis įsiterpia į viso šių tautų arealo melodikos visumą, o iš kitos pusės, užpildo atotrūkį, atsiradusį tarp šiaurinių ir pietinių arealo dalių, daugelį amžių plėtojantis ir kintant melodikai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rados; Baltai; Slavai; Ugrofinai; Laments; Balts; Slavs; Ugro-Finns.

ENThe article aims defining melodic relationships of laments in Lithuanian, some Slavic (primarily the eastern Slavic group), and Finno-Ugric (primarily the Baltic Finns) nations within historic and geographic contexts. In the entire immense Baltic, Slavic, and partially Finno-Ugric areal, melodic structure of funeral as well as other types of laments reveal two main structural elements—melodic composition and intonation thinking—that forms a kind of typology basis for laments. The fact that similarly composed (formed) laments can be found and that the music expansion is comprehended in a very similar way, allows attributing the Baltic (Lithuanian as Latvians have no laments remaining) and part of Slavic and Finno-Ugric melodics of laments to one aerial. A conclusion is made that Lithuanian laments by their archaic attributes are interpolated in the melodic areal entirety of all of these nations and—on the other hand—fills the gap that appeared between the northern and southern parts of the areal during development and alteration of melodics over many centuries.

ISBN:
9986503361
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/1990
Updated:
2013-04-28 15:35:13
Metrics:
Views: 62
Export: