LTSenojoje raštijoje tekstai buvo kuriami sekimo (imitatio) principu. Todėl svarbu žinoti, kurie kūriniai ir kaip buvo imituojami. Šiame straipsnyje pristatomas anksčiau netyrinėtas Lietuvos istoriografijos ištakoms labai svarbus tekstas. Tai – Antikos laikais parašytas romanas "Aleksandrija", išspausdintas XV amžiuje Strasburge. Iš vieno Strasburgo leidimų arba labai jiems artimo teksto 1510 metais buvo verstas į lenkų kalbą. Tai seniausias šiuo metu žinomas vertimas į lenkų kalbą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje. Rankraštinis originalas šiuo metu saugomas Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje. Rankraštyje esančios gudiškos priemaišos byloja, kad tekstas rašytas LDK teritorijoje. Lenkiškoji "Aleksandrija" minima Žygimanto Senojo bibliotekos sąraše, todėl sietinas su šio valdovo aplinka. Iškelta tezė, kad vertimas buvo atliktas kažkuriam iš lietuvių didikų. Straipsnyje aptarti vertimo ypatumai, lyginami vertimo ir originalo (Strasburgo leidimai) tekstai, tyrinėjamos galimos Lietuvos metraščių legendinės dalies sąsajos su šiuo romanu ir ir jo lenkiškąja versija. Straipsnio autorius įrodo, kaip juo buvo pasinaudota formuojant Lietuvos metraščių legendas apie Palemono ir romėnų atvykimą į Lietuvą.Reikšminiai žodžiai: Albertas Goštautas; Aleksandrija; Istorinė raštija; Lenkijos nacionalinė biblioteka; Lenkiškoji romano "Aleksandrija" versija; Lietuvos metraščiai; Rankraščiai; Tekstinė analizė; Vertimas, lenkų kalba; Albertas Goštautas; Alexander romance; Historical writings; Lithuanian chronicles; Manuscripts; National Library of Poland; Polish Alexander Romance; Textual analysis; Translation, Polish language.
ENThe article deals with a compilation technique in the pre-modern historical writings in Lithuania . I compare the first Polish version of Historia Alexandri Magni regis Macedoniae de proeliis (1510), which was probably created in the territory of the Grand Duchy of Lithuania (the manuscript is kept in the National Library of Poland, Warsaw), to the Lithuanian chronicles. Most attention is paid to the intertextual links. The analysis demonstrates the great similarity of Historia to the so-called legendary part of the chronicles and leads to the conclusion, that Historia was the source for the chronicles. The Polish Historia was in the possession of Albertas Goštautas (...-1539), the chancellor of the Grand Duchy of Lithuania and initiator of historical and polemical writings (e.g. chronicles) in sixteenth century Lithuania . This fact sheds more light on the conditions and milieu, in which these writings were composed. [From the publication]