Kristijono Milkaus (1800) pakeitimai Pilypo Ruigio (1747) žodyne

LTStraipsnyje Kristijono Gotlybo Milkaus lietuvių-vokiečių, vokiečių-lietuvių kalbos žodynas (1800) lyginamas su jo pagrindiniu šaltiniu – Pilypo Ruigio žodynu. Straipsnyje aiškinamasi, kokių pakeitimų yra Milkaus 1800 m. žodyno analitinėje dalyje: kur Milkaus taisyta nuosekliai, o kur paties abejota. Stengiamasi nustatyti, kokios galėjo būti taisymo priežastis: ar autorius kalbos dalykus interpretavo savarankiškai, ar turėjo įtakos ankstesnių gramatikų tradicija, paties Milkaus gramatiko, patirtis. Nuosekliai lyginama visa Ruigio žodyno lietuvių-vokiečių dalies ir Milkaus analogiškos dalies medžiaga. Apžvelgiami rašybos pakeitimai; pastebima, kad Milkus, kaip ir Ruigys, remiasi Danieliaus Kleino raidynu, tik jį šiek tiek modifikuoja. Matyti, kad Milkus normino Ruigio žodyno rašybą, vengė tam tikrų vokiečių ir lenkų kalbos rašybos bruožų. Taip pat atkreipiamas dėmesys į žodyno struktūros keitimą, žodžių priskyrimo kitam lizdui, naujų lizdų kūrimo, žodžio iškėlimo iš lizdo, lizdo panaikinimo atvejus Milkaus žodyne. Atskirai aptariamas Milkaus žodyno straipsnių keitimas: gramatinės informacijos (pagrindinių formų sistemos, gramatinių pažymų sistemos) ir semantinės informacijos keitimas (papildomų vokiečių kalbos ekvivalentų pridėjimas, išskiriami homonimai, atsisakoma ekvivalento, ieškoma tikslesnio atitikmens), vartosenos, kilmės, lotyniškų biologijos terminų pažymų korekcijos. Darytina išvada, kad Milkaus žodynas subtilesnis už Ruigio, matyti leksikografinio metodo pažanga. Milkus perdirbo Ruigio žodyną pakankamai, kad jo leidimas butų laikomas atskiru leksikografiniu veikalu.Reikšminiai žodžiai: Abėcėlė; Garsas; Gramatinės formos; Kristijonas Milkus; Pilypas Ruigys, leksikografija; Rašyba; Taisymai; Tarmė; Žodynas; Žodžių lizdas; Alphabet; Corrections; Dialect; Dictionary; Family of words; Grammatical forms; Kristijonas Milkus; Lexicography; Ortography; Pilypas Ruigys; Sound.

ENThe author of the article compares Kristijonas Gotlybas Milkus’s Lithuanian–German, German-Lithuanian dictionary (1800) with its main source – Philipp Ruhig’s dictionary. The article discusses amendments present in the analytical part of Milkus’s dictionary of 1800: coherent amendments by Milkus, and amendments in relation to which he had certain doubts. The author of the article seeks to identify causes of those amendments: whether the author interpreted linguistic aspects independently, or whether he was influenced by earlier grammarians’ traditions or his own experience. The whole Lithuanian–German part of Ruhig’s dictionary was compared to the material of the analogous part of Milkus’ dictionary. Changes in spelling are discussed. The author notes that the both dictionary compilers based their dictionaries on Daniel Klein’s alphabet slightly modifying it. It can be seen that Milkus standardised the spelling of Ruhig’s dictionary, avoided certain German and Polish spelling characteristics. The author also draws attention to the amendments in the structure of the dictionary, inclusion of words into different word families, creation of new families of words, withdrawal of a word from a certain family of words and elimination of a family of words in Milkus’s dictionary. The article pays separate attention to amendments in the structure of entries in Milkus’s dictionary: grammatical information (system of main forms, systems of grammatical marks) and changes in semantic information (additional equivalents in the German language, homonyms), use and origin, etc. The author concludes that Milkus’s dictionary is more subtle than Ruhig’s dictionary, and progress in the lexicographical method is obvious. Milkus processed Ruhig’s dictionary to the extent that his dictionary was considered a separate work in the field of lexicography.