Konceptuali kaita Europos integracijos teorijose
LTStraipsnyje išskiriamos pagrindinės Europos integracijos teorijų koncepcijos bei analizuojama politinių reformų reikšmė jų kaitai. Iki 1985-1999 metų Europos integracijoje lemiamą vaidmenį vaidino suverenių valstybių interesai, derinami vyriausybių lygiu. Europinio-nacionalinio polių įtampą atspindėjo neofunkcionalizmo ir tarpvyriausybinių derybų teorijos, grindžiamos "valstybės-centro" modeliu, perimtu iš tarptautinių santykių disciplinos ir nacionalinės valstybės kūrimo istorijos. Po bendros rinkos sukūrimo ir Maastrichto reformų Europos Sąjunga peržengia ekonominio bendradarbiavimo rėmus ir tampa politine sistema: Europinės institucijos (Europos Komisija, Parlamentas, Teisingumo Teismas) įgyja savarankiškos politinės iniciatyvos galių. Straipsnyje analizuojama, kaip nuo tradicinių funkcionalistinių ir tarpvyriausybinių derybų koncepcijų buvo pereita prie institucinio, daugiapakopio valdymo bei konstruktyvistinių teorijų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europos integracijos teorijos; Europos politinė sistema; Daugiapakopis valdymas; Konstruktyvizmas; Supranacionalinis valdymas; European integration theories; European political system; Multi-level governance; Constructivism; Supranational governance; Nurodyti; Nurodyti.
ENSince the European integration started in the 1950s, neofunctionalism and intergovernmentalism have been established as the most prominent theories in the field for several decades. Both succesfully exploited the categorization naturally borrowed from international relations and nation-building history, the so-called "state-centristic” model. Indeed, European integration was to proceed along the creation of supranational institutions and a difficult bargaining among the states. However, Single European Act (1987), Maastricht Treaty (1993) and Amsterdam Treaty (1999), among others, created the new settings for European institutions and lifted their legal capacities to transform the European polical system. The new institutionalism, multi-level governance and constructivism seem to abandon the "state-centristic” model and refresh the old categorization with the new conceptual dynamics in European integration studies. [From the publication]
- An Overview of foreign trade and economic relations of the Republic of Belarus with the EU and Lithuania / Viktorija Cohen, Ivan Akulich, Aleksey Sverlov. Ekonomika. 2018, t. 97 (1), p. 24-31.
- Europos studijos Lietuvoje: trumpalaikis susižavėjimas ar neišnaudotos galimybės? / Ramūnas Vilpišauskas. Politologija. 2007, Nr. 4 (48), p. 191-214.
