Prometėjiška kultūros tragedija Antano Maceinos filosofijoje

LTŠiame straipsnyje analizuojama, kaip Antanas Maceina interpretuoja Prometėjo mitą teistinio egzistencializmo kontekste ir kaip šioje interpretacijoje pasireiškia jo filosofi- nių nuostatų poslinkiai. Lyginami Antano Maceinos ir Friedricho Nietzsche's bei Hanso Georgo Gadamerio apmąstymai apie prometėjišką kultūros tragediją. Maceina Prometėjo mitą interpretuoja kaip tragiškos kultūros prigimties išraišką. Mitai yra suprantami kaip atsikartojanti sąmonės struktūra, kuri aktualizuojasi kiekvienoje kartoje ir asmens būtyje kaip egzistenciniai išgyvenimai ir nuotaikos. Prometėjiškos tragedijos refleksija persmelkia visą Maceinos kūrybą, tačiau galima pastebėti tam tikrus šio mito interpretacijos poslinkius. Pradžioje Prometėjas suvokiamas kaip maištininkas prieš Dievo nustatytą tvarką ir žmogaus kūrybiškumą išaukštinantis herojus, tuo tarpu vėliau jis vis labiau suvokiamas kaip kaltės išgyvenimo simbolis. Ikikariniuose darbuose labiau pabrėžiamas kultūros ir religijos konfliktas, o pokariniuose - kultūros ir gamtos prieštaravimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Prometėjo mitas; Egzistencializmas; Kultūra; Tragedija; Myth of Prometheus; Existentialism; Tragedy; Culture; Myth of Prometheus.

ENThe article analyses Antanas Maceina's interpretation of the myth of Prometheus in the context of theistic existentialism and how this interpretation manifests the shifts of his philosophical attitudes. The reflections of Antanas Maceina, Friedrich Nietzsche and Hans-Georg Gadamer on the Promethean tragedy of culture are compared. Maceina interprets the myth of Prometheus as the expression of the tragic nature of culture. Myths are understood as a recurring structure of consciousness that is actualized in every generation and every individual's existence as existential experience and moods. The reflection of the Promethean tragedy pervades all Maceina's oeuvre, however, one can note certain shifts in the interpretation of this myth. If in the beginning Prometheus is understood as a rebel against the order established by God and a hero that enthrones the creativity of man, later he is increasingly understood as a symbol of incurring guilt. The prewar works emphasize the conflict of culture and religion, while the postwar works stress the confrontation between culture and nature. [From the publication]