Interpretacinių gebėjimų ugdymo rezultatų įvertinimas mokantis istorijos

LTBaigdamas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklą mokinys jau turėtų gebėti interpretuoti įvairius mokomuosius dalykus, tarp jų ir istoriją. Istorijos mokymosi rezultatą turėtų atskleisti valstybinis istorijos brandos egzaminas, kurio vienas iš tikslų yra patikrinti ir abiturientų interpretacinius gebėjimus. Šio straipsnio autorių bei Nacionalinio egzaminų centro atlikti tyrimai išryškino tai, kad valstybinio istorijos brandos egzamino užduočių formulavimas rodo tendenciją patikrinti mokinių istorines žinias ir gebėjimus analizuoti bei vertinti patį šaltinį, atpažinti įvykusius procesus. Tačiau pastebėta, jog trūksta užduočių, kurios reikalautų kritiško vertinimo bei interpretavimo, išvadų darymo bei jų pagrindimo. Todėl straipsnyje apžvelgiama interpretacinių gebėjimų ugdymo rezultatų analizė, lyginant ją su valstybinio istorijos brandos egzamino užduotimis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Interpretacija; Gebėjimai; Istorija; Interpretation; Skills; History.

ENThe interpretative skills of individuals should be developed at schools. Social sciences and humanities, including history, are very proper for these goals, because one of the tasks of history teaching are developing the autonomy of individuals, their critical thinking, different points of view on the same historical event. Interpretation in history teaching is a very complex process. Not all historical sources could be considered as objective. The paper shortly presents the research of the pupil historical interpretative skills. The research presented in this paper suggests the following generalizations. In the National history examination there are no possibilities to interpret historical events differently. Pupils are only stuffed into the frames of historical true, and teaching doesn't develop independence, autonomy of individual, but the tasks based by researchers shows more possibilities to estimate interpretative skills. [From the publication]