LT1920 m. grįžę iš priverstinės evakuacijos Pirmojo pasaulinio karo metais ir atsidūrę dviejose - Lietuvos ir Lenkijos - valstybėse, karaimai ne tik rūpinosi asmeniniu savo gyvenimu, bet ir siekė atkurti bendruomenines institucijas. Pirmiausia buvo atkurtos Trakų, Vilniaus, Haličo ir Lucko religinės bendruomenės, dvasinės valdybos, Vilniaus ir Trakų karaimų draugijos, jaunimo švietimo sąjungos, religijos ir kalbos mokyklos, moterų organizacija „Katyn odžahy“. Straipsnyje aptariama 1932-1939 m. Vilniuje veikusios Karaimų istorijos ir literatūros mylėtojų draugijos veikla. Ši draugija tapo svarbia moksline kultūrine institucija ne tik karaimų bendruomenėje, bet ir tarp orientalistų, dirbusių Vilniuje ir kituose Lenkijos miestuose. Ji taip pat atliko didžiulę švietėjišką misiją, ugdė tautinę savimonę, meilę gimtajai kalbai ir kultūrai. Žurnalas „Mysi Karaimska“, nuo 1924 m. fiksuodamas svarbiausius bendruomenės gyvenimo įvykius, spausdindamas profesionalius mokslinius straipsnius, paliko neįkainojamą, platų autentiško ano meto karaimų bendruomenės gyvenimo bei Karaimų istorijos ir literatūros mylėtojų draugijos veiklos liudijimą. Kaip matyti iš Vilniaus visuomenės susidomėjimo draugijos veikla, ji suvaidino svarbų vaidmenį to meto Vilniaus kultūriniame gyvenime, paįvairindama jį egzotišku, bet autentišku vietinio oriento akcentu.Reikšminiai žodžiai: Chadži Seraja Bej Šapšalas; Istorija; Karaimai; Karaimai Vilniuje; Karaimų istorijos ir literatūros mylėtojų draugija; Literatūra; Tarukaris; Vilnius; Žurnalas "Mysl Karaimska"; Hadgi Seraya Bei Shapshal; History; Interwar period; Karaites; Karaites in Vilnius; Literature; Lithuania; Magazine „Mysl Karaimska“; Society of Karaite History and Literature Lovers; The Society of Karaite History and Literature Lovers; Vilnius.
ENIn 1920, having returned from forced evacuation during World War I and finding themselves in two countries - Lithuania and Poland - the Karaims not only took care of their personal lives, but also sought to re-establish their communal institutions. First to be restored were the Trakai, Vilnius, Halych and Lutsk religious communities and spiritual boards, the Vilnius and Trakai Karaim Societies, the youth education unions, schools of religion and language, and the Katyn odžahy women’s organisation. The article discusses the activities of the Karaim Literary and Historical Society, which functioned in Vilnius from 1932 to 1939. This society became an important scientific and cultural institution not only in the Karaim community, but also among Orientalists who worked in Vilnius and other Polish cities. It also carried out a tremendous educational mission and fostered national consciousness and love of one’s native language and culture. From 1924, Myśl Karaimska ("Karaim Thought") magazine captured the most important events in the life of community and printed professional scientific articles, thus leaving priceless and extensive documentation of the activities of the Karaim Literary and Historical Society and the authentic life of the Karaim community of that time. As can be seen from the interest of the Vilnius community in the activities of the Society, it played an important role in the cultural life of Vilnius at the time, diversifying it with an exotic yet authentic accent of the local Orient.