Lietuvių mokslo draugijos muziejaus likimas

LTStraipsnyje aptariama Lietuvių mokslo draugijos (LMD) muziejaus gyvavimo paskutinieji metai, priežastys, kodėl muziejus neišliko, taip pat jo indėlis į Tautos muziejaus Vilniuje kūrimo tradiciją. Nuo 1907 m. LMD nariai puoselėjo viltį įkurti Tautos muziejų Vilniuje. LMD savo muziejų formavo kaip lietuvių etninės kultūros raiškos simbolį. Pagrindiniai šio muziejaus orientyrai buvo lietuvių etnografijos ir archeologijos vertybės, kurios ryškiausiai gali apibūdinti tautinį lietuvių tapatumą. Nuo 1931 m. LMD įsikūrus Petro Vileišio rūmuose Antakalnio g. Nr. 6, Vilniuje, muziejui atsirado perspektyvų tapti prieinamam plačiajai visuomenei. 1937 m. dviejose salėse įrengta archeologinė ekspozicija, kuri atspindėjo Lietuvos proistorės bruožus. Tačiau LMD ir jos muziejaus veiklai sėkmingai plėtotis trukdė lenkų okupacinė valdžia - draugija buvo uždaryta. 1939 m. rudenį Lietuvai susigrąžinus Vilnių ir jo kraštą, LMMD teisiškai gruodžio 29 dieną atkūrė LMD statusą. Nuo 1939 m. rudens iki 1940 m. rudens LMD muziejų aplankė apie 20 000 žmonių. Daugiausia tai buvo mokiniai, atvykę su ekskursijomis iš įvairių Lietuvos vietų. Tačiau LMD muziejaus galimybės tapti Tautos muziejumi Vilniuje nebuvo išnaudotos, nesugebėta pasinaudoti palankiomis aplinkybėmis. Nuo 1907 metų LMD muziejaus organizatorių puoselėta Tautos muziejaus Vilniuje įkūrimo idėja buvo perimta ir ruseno muziejinėje tradicijoje bei išsiskleidė 1992 metais įkūrus Lietuvos nacionalinį muziejų. LMD muziejus neišliko. Tačiau jo eksponatai tapo svarbia Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių dalimi.Reikšminiai žodžiai: Basanavičius Jonas; Bibliotekos; II pasaulinis karas; Lietuvių mokslo draugija; Lietuvių mokslo draugijos muziejus; Lietuvos nacionalinis muziejus; Mokslo draugijos; Mokslo muziejai; Muziejai; Vileišių rūmai; Vilnius; Basanavičius Jonas; II World War; Libraries; Lithuanian National Museum; Lithuanian Scientific Society; Museum of the Lithuanian Scientific Society; Museums; Science museums; Societies of science; Vileišiai Palace; Vilnius.

ENAt the end of 1939 and in the first half of 1940 the political situation was favourable for the establishment of the Museum of the Nation in Vilnius. However, the idea was not implemented because of the lost opportunity to use the facilities of the museum of the Lithuanian Society of Science, which then became accessible to the public: its expositions, reflecting the Lithuanian ethnic culture and the particularities of prehistoric times were visited by about 20 000 people (mostly by pupils from all over Lithuania). Designers of projects of the museum of the nation in Vilnius referred to the exhibits of the museum of the Society only as part of possible funds of the Museum of the Nation. Thus, a real opportunity to adapt the facilities of the museum of the Society (in the former Vileišiai mansion belonging to the "Rytas" society) for the Museum of the Nation was not considered. Soviet authorities terminated the realisation of the idea of the Museum of the Nation in Vilnius, initiated by the Lithuanian Society of Science (LSS) in 1907. Termination of the activities of the LSS museum was determined by the restructuring of museums in Vilnius. Its exhibits were integrated into the funds of museums organised by the Academy of Sciences of the Lithuanian SSR, i.e. the museums of History and Ethnography. In 1952, the merger of the History and Ethnography museums formed the basis for the Lithuanian National Museum. However, such status was granted to the History and Ethnography Museum only in 1992, after Lithuania regained its Independence. The Lithuanian National Museum relates its history to two museums: the Vilnius Antique Museum (1855-1865) and the museum of the Lithuanian Scientific Society (1907-1940). It proceeds implementing the traditions developed by the previous museums. [From the publication]

• Komunikacija / Communication
• Istorija / History