Istorinis Lietuvių mokslo draugijos kūrimosi ir veiklos iki 1915 metų kontekstas

LTStraipsnyje siekiama apibūdinti istorinį Lietuvių mokslo draugijos (LMD) kūrimosi ir veiklos kontekstą iki 1915 m., kad būtų galima aiškintis draugijos (draugijų) veiklos prasmes. Numalšinusi 1864 m. sukilimą Rusijos valdžia ėmėsi veiksmų, kuriais siekė izoliuoti buvusios LDK žemių bajoriją, atitraukti nuo jos liaudį ir priversti ją susivokti, kad ji esanti Rusijos pavaldinė. Atribojimas nuo senosios savo rašto ir spausdinto žodžio tradicijos reiškė atribojimą ir nuo lietuvišką savastį išreiškusių dvasinės kultūros klodų. Dėl šių Rusijos politikos ypatumų neatsitiktinai Lietuvoje daug anksčiau nei, pvz., Latvijoje ar Estijoje, tautinis sąjūdis iš kultūrinės stadijos peraugo į politinę. 1905 m. tautinį sąjūdį vainikavo tautinis lietuvių susirinkimas, vėliau pavadintas Didžiuoju Vilniaus seimu. Seimas priėmė kelis politinio ir tautinio pobūdžio nutarimus, kuriuose buvo išdėstyti visi esminiai tautiniai, teisiniai ir valstybiniai lietuvių siekiai, apibendrintai išsakyti politinės autonomijos reikalavimu. Pažymėtina, kad rusifikacijos pavojaus suvokimas, įsisąmoninti besiformuojančios lietuvių tautos gyvybiniai poreikiai vertė idėjinius ir politinius priešininkus ieškoti bendrų veikimo galimybių. Ypač tai buvo svarbu siekiant ugdyti kokybiškai naują kultūrinę visuomenę, pajėgiančią pirmiausia kultūros srityje pasipriešinti Rusijos imperinės politikos kėslams. Tokių galimybių ieškota, rasta ir jos sėkmingai išnaudotos, steigiant ir išlaikant bendratautes institucijas, tokias kaip Lietuvių mokslo bei Lietuvių dailės draugijos.Reikšminiai žodžiai: Endekai; Krajovcai; Krikščionių demokratų partija; Lietuviškoji socialdemokratų partija; Lietuvių demokratų partija; Lietuvių mokslo draugija; Lietuvių suvažiavimas (Didysis vilniaus Seimas); Tautinis sąjūdis; Rusifikacija; Lithuanian National Movement; Lithuanian Scientific Society; The Christian Democratic Party; The Krajowcy (the Fellow Countrymen); The Lithuanian Congress (the Great Seimas of Vilnius); The Lithuanian Democratic Party; The Lithuanian National Movement; The Lithuanian Scientific Society; The Lithuanian Social-Democratic Party; The National Democrats (Polish); The Russification.

ENThe article attempts to define the historical context of the establishment and activities of the Lithuanian Scientific Society before 1915 in order to interpret the activities of the society (societies). Having suppressed the 1864 uprising, Russian authorities launched activities aimed at isolating the nobility of the former GDL, separating it from the rest of the people of the state and making it comprehend that it was subject to Russia. The separation from the old tradition of the national written language and the press meant the separation from the layers of the spiritual culture. These characteristics of the Russian policy in Lithuania led to the transformation of the national movement from the cultural movement into a political one. These transformations were observed much earlier in Lithuania rather than in Latvia and Estonia. In 1905, the national movement ended with the national Lithuanian meeting, later referred to as the Great Seimas of Vilnius. The Seimas adopted several political and national resolutions, which listed all the key national, legal and state goals of Lithuania. It should be noted that the perception of the peril of the Russification and the defence needs of the emerging Lithuanian nation forced ideological and political opponents to seek possibilities for joint actions. This was especially important while seeking to form a qualitatively new cultural society able to resist the Russian imperial intentions in the field of culture. Such possibilities were found and successfully used when establishing and maintaining nationwide institutions, such as Lithuanian Scientific Society and Lithuanian Society of Art.