LTStraipsnio objektas – lietuvių deivėAustėja. Tikslas – remiantis šaltiniais (istoriniais, kalbos, tyrinėtojų darbais), pagal išgales išsamiai aprašyti šios mitinės būtybės vaizdinį. Metodai – aprašomasis bei struktūrinis (nes ir aprašant, duomenis tenka klasifikuoti, o tokia klasifikacija neįmanoma be pirminės struktūrinės analizės). Išvados: Austėją mini vienas vienintelis istorinis šaltinis, tautosakoje jos išvis nėra, taigi už savo santykinį populiarumą nūdien ji turi būti dėkinga kone išimtinai tyrinėtojams, beveik iš nieko rekonstravusiems jos vaizdinį ir funkcijas. Kita vertus, tokia rekonstrukcija šiuo atveju atrodo gana patikima ir gali būti lietuvių religijos ir mitologijos sėkmingų mokslinių tyrinėjimų pavyzdys. Pastaba: kai kurie vertimai iš kitų kalbų nesutampa su publikuotaisiais, tąsyk pastarųjų nuorodos pateikiamos skliaustuose; skliaustuose taip pat nurodomi papildomi cituojamų tekstų variantai bei literatūra, kur jie persakomi, interpretuojami ar komentuojami. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Austėja; Deivė Austėja; Dievų panteonas; Lietuvių deivės; Mitologija; Senovės baltų pasaulėžiūra; Ancient Balts world outlook; Austėja; Lithuanian Goddesses; Lithuanian deities; Lithuanian mythology.
ENPaper introduces the Lithuanian deity Austheia mentioned only once by Johannes Lasicius in the 16th c. and described by him as the goddess of bees. The folklore is absolutely silent of her. Nevertheless, Austheia already has more than four centuries of quite diverse interpretations. The most impressive one was suggested by A. J. Greimas connecting the name, read as Austėja, with the verb Lith. "austi" (weave; fly swiftly here and there) and reffering additionally to the traditional image of the honeycomb as woven by women-bees. This interpretation still prevails and is developed further by other scholars. The result is a relative popularity of the deity at present (as a common proper name, for instance) thus resurrected, as it were, by scholars for the new life. [From the publication]