Kalbinių kontaktų įtaka Baltarusijos kalbinio landšafto zonų formavimuisi

LTStraipsnyje tiriamas struktūrinis-teritorinis baltarusių kalbos tarmių grupavimas, kuris skiriasi nuo dialektinio jos padalijimo. Siekiama parodyti kalbinių kontaktų vaidmenį formuojantis zoniniam tiek visos Baltarusijos kalbiniam landšaftui, tiek atskiroms baltarusių kalbos dialektinėms zonoms. Kalbines tarpusavio sąveikos padariniai gali būti kuo įvairiausi: pradedant skoliniais (žodžių, struktūrų, reikšmių ir jų motyvacijos) bei visų rūšių vertiniais ir baigiant įvairiomis vadinamosios palaikančiosios įtakos apraiškomis, kai kalbos reiškinio išlikimas, vartojimas, o dažnai ir tolesnė formali arba/ir semantine raida žymia dalimi tampa manoma kaip tik dėl panašių faktų gretimose giminiškose (tarp jų ir artimai giminiškose) kalbose. Ryški paribio – tiek tarp kalbų, tiek tarp dialektų – tarmių ypatybė yra hibridinės ir kontaminuotos formos. Atlikus tyrimą daromos išvados, kad viena iš pagrindinių daugelio Baltarusijos dialektinių zonų susiformavimo priežasčių yra baltarusių bei jų protėvių kontaktai su gretimais etnosais. Baltarusių kalbos dialektinės zonos nėra sinchroniški reiškiniai, jie gimė ir formavosi skirtingais istorijos periodais. Zoninius kalbos skirtumus sudaro labiausiai paveikus išorinėms įtakoms kalbos sluoksnis. Zoniniai kalbiniai reiškiniai gali atsirasti kalboms sąveikaujant tiek dialektiniu, tiek ir nedialektiniu lygmeniu. Tiesioginės dviejų kalbų (ar jų dialektų) sąveikos situacija gali iš esmės paveikti ir leksikos skolinimąsi atitinkamose tarmėse iš trečios kalbos, todėl tokiu būdu atsiradusios lytys irgi priskirtinos atitinkamam zoniniam kompleksui.Reikšminiai žodžiai: Baltarusių kalba; Baltų kalbos; Dialektinės zonos; Kalbiniai kontaktai; Kalbinio landšafto zona; Kalbų kontaktai; Leksiniai-fonetiniai skirtumai; Tarmė; Baltic languages; Belarusian language; Dialeckt; Linguistic Interactions; Linguistis Landscape; The Belarussian language; The Influence of Linguistic Interactions.

ENThe article focuses on the formation of the so called zones of the structural-territorial grouping of Belarusian dialects in the context of ethno-linguistic interactions. The research data suggests that historic-cultural interaction of the Belarusian language and those Slavonic dialects, on the basis of which it was formed, with the languages and/or dialects of the neighbouring Slavonic and non-Slavonic ethno-national communities at different historic periods is one of the main reasons behind the formation of most dialects of the Belarusian language, therefore it should be considered as one of the main factors in the process of the division of the Belarusian dialects into zones. The contacts and interactions between the Belarusian-Baltic and more generally - Slavonic-Baltic languages played the main role in this process. Furthermore, the situation of an interaction might have entailed not only the migration of linguistic phenomena resulting from spontaneous exchange and mutual influences between neighbouring languages and/or dialects, but also lexemes, names and forms adopted from the third (often not spatially adjoining) source and therefore foreign to all of the interrelating parts. This to a smaller or larger extent defines the paths of the penetration of respective linguistic factors into the dialects of one of the interacting languages (i.e. the character of the interaction), as well as the specific features of their adaptation there. [text from author]