Lietuvių etnomuzikologinės transkripcijos problemos

LTXX a. pabaigoje Lietuvos etnomuzikologijoje įsigalėjo fonetinė transkripcija, kuri siejama daugiausia su žymios etnomuzikologės Genovaitės Četkauskaitės vardu. Tokia transkripcija pretenduoja į visišką tikslumą ir plačiai naudojama iki šiol. Tačiau siekiant labai tiksliai užrašyti garsinę medžiagą neišvengiama netikslumų, kurie ir aptariami šiame straipsnyje. Darbe nagrinėjama garso transkripcija ir pagrindinės problemos, kylančios užrašant garso aukštį arba aukščių sistemas. Svarstomi esminiai trukmės transkripcijos sunkumai: metro problema ir dirbtinio kategorizavimo problema. Taip pat straipsnyje gvildenamos ir kitos transkripcijos problemos, kurių viena svarbiausių – vienintelės teisingos transkripcijos galimybė. Dažnai manoma, kad garsinę medžiagą galima atvaizduoti vieninteliu grafiniu būdu. Lietuvių etnomuzikologinės fonetinės transkripcijos sukuria preciziškumo, moksliškumo įspūdį. Tačiau kyla klausimas, ar iš tikrųjų liaudies dainininkai taip skrupulingai ir subtiliai geba interpretuoti įvairias mikroritmines figūras, ar jie tikrai taip tiksliai varijuoja aukštesnėmis ir žemesnėmis intonacijomis ir t. t. Todėl straipsnyje aptariama ir „poetinė“ transkripcija. Norint geriau perprasti ir išanalizuoti kūrinio struktūrą, neretai ji būna tinkamesnė. Lietuvių etnomuzikologijoje jos galimybės dar nėra pakankamai panaudojamos. Tad ateityje dabartinė lietuvių etnomuzikologinė fonetinė transkripcija gali būti modifikuojama ir priartėti prie foneminės transkripcijos.Reikšminiai žodžiai: Etnomuzikologinės transkripcijos, aukščio sistemos, trukmės transkripcijos; Lietuvių etnomuzikologija; Melodijų transkripcija; Muzikinės natos; Muzikos užrašymo būdai; Lithuanian ethnomusicology; Melody transcription; Music notation possibilities; Musical notes; Paper discussers.

ENThe paper discusses the problems characteristic of mostly contemporary phonetic Lithuanian ethnomusicological transcription. First of all it deals with pitch transcription. Here the most distinct are the problems of artificial categorization (resulting in "chromaticisms", etc.) and that of confusions in pitch hierarchy (confusions in usage of key vs note accidentals). Transcription of rhythm is also problematic. Again, the artificial categorization is characteristic; it results in the inadequately large number of different rhythmic values. Also the problem of the appropriate choice of meter (or bar structure) is old. The paper also overviews other problems of transcription, such as inadequate markings of melostrophic variants, terminological faults, etc. Finally, the perspectives of Lithuanian ethnomusicological transcription are discussed. [text from author]