Vokiečių ordinas : dvylika jo istorijos skyrių

LTVeikalas yra skirtas ne tiek mokslinei auditorijai, kiek istorija besidomintiems smalsuoliams. Todėl Vokiečių ordino istorija čia aprašyta taip, kad ne skatintų specialistų tolimesnes studijas, o būtų atskirų skyrių, skirtų plačiajam skaitytojui, rinkinys, vis dėlto suteikiantis jam bendrą šio reiškinio supratimą. Vokiečių ordinas – vienas iš trijų Šventosios Žemės didžiųjų kryžiaus žygių ordinų, įkurtas 1190–1198 metais, po Tamplierių ir Joanitų ordinų, kaip ir kiti kryžiaus žygių ordinai gavo dovanų daug žemių, nepriklausančių ordinų pirminės veiklos teritorijai – Palestinai. Dėl daugelio fundacijų, o netrukus ir perkant žemę, susidarė Ordino valdos. Jų tikslas buvo gerai ūkininkaujant gautas pajamas skirti Ordino kovai prieš pagonis Šventojoje Žemėje, o vėliau ir Šiaurės Europoje, Prūsijoje bei Livonijoje. Ordino istorija apima ilgus šimtmečius ir jis valdė didelę teritoriją. Studijoje nagrinėjami įvykiai maždaug nuo 1200 metų iki šiandienos, vykę visose vokiečių žemėse, Šventojoje Žemėje, Lenkijoje, Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių, kuriose arba buvo įsikūręs Ordinas arba iš kurių kilę jo nariai. Vis dėlto šios knygos pasakojimo centre – Vokiečių ordino prūsiškosios dalies istorija. Didžioji studijos dalis skirta Vokiečių ordino istorijai Viduramžiais, taip pat yra specialus skirsnis apie Bažnyčios istoriją ir vadovavimo struktūrų bei valstybių kūrimąsi brandžiaisiais ir vėlyvaisiais Viduramžiais.Reikšminiai žodžiai: Hartmut Boockmann; Kryžiaus karai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Prūsija; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Šventoji Žemė; Crusades; German Order; Hartmut Boockmann; Holy Land; Lithuania; Prussia.

ENThe publication is targeted at inquisitive readers interested in history rather than at the academic audience. Therefore, the history of the Teutonic Order is described here in such a way that not only encourages further studies of specialists, but is also a collection of separate chapters targeted at a general audience and providing overall understanding of this phenomenon. The Teutonic Order was one of three major crusading military orders of the Holy Land. It was established in 1190–1198, after the Order of the Temple and the Order of Saint John, and, like other crusading orders, it was given many lands that did not belong to the territory of the primary activity of the orders, i.e. Palestine. The dominions of the Order were formed as a result of many foundations and purchase of land. Their purpose was to allocate the revenues from good farming for the Order’s fight against Pagans in the Holy Land, and subsequently in North Europe, Prussia and Livonia. The history of the Order covers centuries; it controlled a large territory. The study explores the events from around 1200 until present, which took place in all German lands, the Holy Land, Poland, Lithuania and many other countries, in which the Order was established or from which its members descended. However, the book focuses on the history of the Prussian part of the Teutonic Order. The larger part of the study investigates the history of the Teutonic Order in the Middle Ages; there is also a special section about the history of the Church and the formation of government structures and states in the High and Late Middle Ages.