LTPaskutinių Antrojo pasaulinio karo metų tarptautiniai santykiai bei jų poveikis Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių klausimo svarstymų eigai vis dar tebėra erdvė istoriniams tyrimams. Straipsnyje pagrindinis dėmesys koncentruojamas į didžiųjų valstybių 1944–1945 metų politikos poveikį Baltijos valstybių klausimui. Pagrindinis nagrinėjamo laikotarpio įvykis – didžiųjų valstybių aukščiausio lygio susitikimas Jaltoje, kuris tradiciškai įvardijamas kaip Europos padalijimo simbolis. Tačiau ar jis buvo lemiamas ir Lietuvai bei kitoms Baltijos valstybėms? Neapsiribojant Jaltos susitikimo analize, straipsnyje siekiama atskleisti principines didžiųjų valstybių nuostatas (visų pirma dviejų didžiųjų Vakarų valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos) Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių atžvilgiu bei išryškinti Lietuvos klausimo vietą tarptautiniuose santykiuose. Straipsnyje kiek įmanoma plačiau nagrinėjami didžiųjų valstybių santykiai bei diplomatija paskutiniais Antrojo pasaulinio karo metais. Pagrindiniai straipsnio šaltiniai – Vakarų valstybių bei Sovietų Sąjungos oficialūs užsienio politikos dokumentų rinkiniai ir to laikmečio politikos veikėjų prisiminimai. Istoriografijoje daug dėmesio yra skiriama paskutinių karo metų tarptautiniams santykiams ir diplomatijai, tačiau Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių klausimas šiame kontekste aptariamas tik epizodiškai. Straipsnyje siekiama perteikti reikšmingiausius Vakarų tarptautinių santykių istorikų ir teisininkų vertinimus, susijusius su Baltijos valstybėmis.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Baltijos valstybės; Baltijos valstybės, Lietuva; Didžioji Britanija (Great Britain); Franklinas Delanas Ruzveltas; Jaltos konferencija; Josifas Stalinas; Jungtinių Tautų Organizacija (JTO; United Nations; Jungtinės Tautos); Jungtinės Amerikos Valstijos (United States of America; JAV; USA); Jungtinės Amerikos Valstijos (United States of America; JAV; USA); Lietuvos aneksija; Politika; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Tarptautiniai santykiai; Tarybų Sąjunga; Teherano konferencija; Vinstonas Čerčilis; Annexation of Lithuania; Baltic states; Great Britain; International relations; Lithuania; Policy; Soviet Union; Teheran conference; The Baltic States, Winston Churchill, Franklin Delano Roosevelt, the United Nations, Joseph Stalin, Yalta Conference; United States; United States of America; World War II; Yalta conference.
ENThe international relations of the last year of World War II and their impact on the process of consideration of the issue of Lithuania and the other Baltic States still provide much room for historical research. The article focuses primarily on the impact the major powers had on the Baltic issue in 1944–1945. The main event in the analysed period is the meeting of the heads of the major powers in Yalta, which is traditionally referred to as the symbol of the division of Europe. However, was it crucial for Lithuania and the other Baltic States? Apart from analysing the Yalta Conference, the article also seeks to reveal the key attitudes of the major powers (first of all, the two major Western powers. i.e. the United States of America and the Great Britain) regarding Lithuania and the other Baltic States and to highlight the place of the issue of Lithuania in the international relations. It also attempts to analyse the relations between the major powers and their diplomacy during World War II as extensively as possible. The main sources of the article are official compilations of foreign policy documents of the Western states and the Soviet Union and recollections of the then political figures. The historiography pays a great deal of attention to the international relations and diplomacy of the last year of the war; however, within this context, the issue of Lithuania and the other Baltic States is discussed episodically. The article seeks to convey the key assessment of historians of western international relations and lawyers related to the Baltic States.