Lietuvos siekiai atgauti lenkų užimtas žemes 1920 metų vasarą

LTNuo pat Nepriklausomybės pradžios Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo sudėtingi bei priešiški. Lenkijos valdantieji nenorėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės ir griebėsi įvairių priemonių prijungti ją prie Lenkijos. Kovos su bolševikais pretekstu 1920 m. vasaros pradžioje lenkai užėmė didelę Lietuvos teritorijos dalį. Tarp dviejų valstybių kilo nepaskelbtas karas. Nepalankiai susiklostę kariniai veiksmai su rusais bolševikais, privertė lenkus švelninti savo politiką Lietuvos atžvilgiu. Liepos 4 d. sąjungininkų reikalavimu Lenkija pripažino Lietuvą de facto ir po kelių dienų įsipareigojo perleisti Lietuvai Vilnių bei jo kraštą. Liepos 12 d. pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija, ne tik pripažinusi Lietuvą nepriklausoma, suverenia valstybe, bet ir nustačiusi jos sienas. Lietuvos vadovybė, siekdama atgauti anksčiau lenkų užimtas teritorijas, ėmėsi aktyvių diplomatinių priemonių ir neretai panaudodavo savo ginkluotąsias pajėgas lenkų pasipriešinimui likviduoti. Deja, šis siekis nebuvo įgyvendintas, nes, nugalėjusi bolševikus prie Varšuvos, Lenkijos armija atnaujino veržimąsi į Lietuvos pietines teritorijas. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: 1920 m. taikos sutartis; Lietuvos ir Lenkijos konfliktas 1920 m.; Lietuvos ir Lenkijos santykiai; Lietuvos-Lenkijos santykiai tarpukariu; Nepriklausomybės kovos; OSN; POW; Sovietų Rusijos-Lenkijos karas; Vilniaus kraštas; Against Independence; Lithuanian-Polish conflict in 1920; Lithuanian-Polish ralations; Lithuanian-Polish relations in the interwar period; OSN; POW; Soviet–Lithuanian Peace Treaty 1920; The Soviet Russian-Polish war; The Vilnius region; Vilnius region.

ENComplicated and hostile relations between Poland and Lithuania developed since the very beginning of the restored independence. The Polish ruling strata of society were unwilling to recognize independent Lithuania and resorted to diverse measures to subjugate her. Under the pretext of the fight against the bolsheviks, the Poles occupied a vast territory of Lithuania by the beginning of the 1920 summer. A state of undeclared war arose between Lithuania and Poland. Due to the adverse military actions against the bolsheviks, the Poles were forced to mitigate their policy with respect to Lithuania. On July 4th, 1920, reluctant as they were, the Poles recognized Lithuania de facto and, within a few days, they committed themselves to the allies to make over Vilnius and its region to Lithuania. Under the peace treaty of July 12th, 1920, concluded with Soviet Russia, Lithuania was recognized as an independent and sovereign state and its borders were delineated. With the Poles in full retreat from Lithuania, a good opportunity presented itself for recovering the other lands which had been formerly occupied by the Poles. The Lithuanian troops started successful actions to fulfil this task and by the end of 1920 they had liberated nearly all the lands which by the peace tremty of July 4th of the same year had been defined as Lithuania's territory. Unfortunately, this task was not brought to an end, for having defeated the bolsheviks near Warsaw, the Poles renewed their intrusion into the southern territories of Lithuania. [text from author]