Steigiamasis Seimas ir jo oratoriai

LT1920 m. balandžio 14–16 d. Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimuose buvo išrinkta 112 atstovų. Steigiamieji seimai ir kitaip vadinamos analogiškos tautos atstovybės buvo išrinktos visose po Pirmojo pasaulinio karo bei Rusijos revoliucijų susikūrusiose arba atgavusiose nepriklausomybę valstybėse. Šių institucijų svarbiausias uždavinys buvo parengti ir priimti konstitucijas, todėl jos kartais dar vadinamos konstituantomis. Pirmasis lietuviškas parlamentas neapsiribojo įstatymų leidimu, jis vykdė ir visų lygių vykdomosios valdžios įstaigų kontrolę. Steigiamajame Seime buvo atstovaujama visiems Lietuvos socialiniams sluoksniams ir narių išsilavinimas buvo daug geresnis už vidutinį Lietuvos piliečių, nors asmenys, turintys aukštojo mokslo diplomus, Seime sudarė mažumą. Lemiamas dalykas tuomet buvo oratoriniai gebėjimai, kuriuos turėjo ne tik teisininkai, bet ir kunigai, inžinieriai. Steigiamajame Seime galimybes plačiai išdėstyti savo pozicijas turėjo tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų frakcijų nariai. Politinė kairė ir dešinė skyrėsi ne tik požiūriu į socialines reformas, bet ir į Katalikų bažnyčios vaidmenį valstybėje. Kairės antiklerikalizmas buvo viena parlamentinės demokratijos nuosmukio Lietuvoje priežasčių. Diskusijos Steigiamajame Seime liudija, kad jo atstovai rimtai žiūrėjo į valstybinės konstitucijos rengimo darbus ir reiškė savo nuomonę nekreipdami dėmesio į galimą Varšuvos, Berlyno, Paryžiaus ar Maskvos reakciją, nors ir ne visada sugebėdavo pasiekti kompromisą.Reikšminiai žodžiai: Agrarinė reforma; Demagogija; Katalikų Bažnyčia; Krikščionys demokratai; Lietuva, Steigiamasis Seimas 1920-1922; Lietuvos Respublika; Lietuvos Respublikos konstitucija; Lietuvos konstitucinis parlamentas (seimas); Socialdemokratai; Agrarian reform; Christian democrats; Constitutive Parliament 1920-1922; Demagogy; Lithuania; Lithuania republic; Lithuanian Constitutive Parlament; Roman Catholic Church; Social democrats.

ENOn 14–16 April 1920, 112 representatives were elected to the Constituent Seimas of Lithuania. Constituent parliaments and analogous national representations were elected in all states, which emerged or regained their independence after World War I and the Russian revolutions. The key goal of these institutions was to draft and adopt constitutions; therefore, they are sometimes referred to as constituent assemblies. The first Lithuanian parliament did not focus only on legislation. It also performed the control of executive government authorities of all levels. The Constituent Seimas represented all social layers of Lithuania, and the education of its members was far above the average education level of Lithuanian citizens’, however, most of the parliament members did not have higher education. The determining factor was the oratory skills demonstrated not only by lawyers, but also by priests and engineers. Members of both the Right and the Left political parties could freely express their opinions in the Constituent Seimas. The Right and the Left differed from each other not only with regard to social reforms, but also with regard to the role of the Catholic Church in the life of the state. Anti-clerical attitudes of the Left were one of the reasons for the recession of parliamentary democracy in Lithuania. Discussions at the Constituent Seimas prove serious-minded attitudes the Seimas representatives had with regard to works related to the drafting of the Constitution and expressed, ignoring the possible reaction of Warsaw, Berlin, Paris or Moscow, irrespective of the fact that the compromise was not always achieved.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History