Pelkės semantika angažuotuose tekstuose

LTStraipsnyje aptariami lietuviškieji pelkės traktuotės variantai. Liaudies kūryboje pelkė klaidina žmogų, vilioja tariamais lobiais, čia susidūrimai su anapusiniu pasauliu. Pelkės oponuoja miškui, upei, pievai ar ežerui, kurie atstovauja šviesai, dienai. Ši samprata konceptualizuota Simono Daukanto raštuose, kuriuose miškas yra lietuvybes reprezentacija, o pelkė – skirta priešui. Tradiciškai gūdžiuose miškuose gyvena ir priešus pelkėse klaidina Mindaugo epochos protėviai „Skomanto“ istorinių apysakų serijoje. Daiva Vaitkevičiūtė knygose apie Marių Pietarį, kurias inspiravo J. K. Rowling „Haris Poteris“, visą burtiškąjį pasaulį lokalizuoja pelkėje: pelkė yra riba, skirianti paralelinius pasaulius. Justino Žilinsko apysakoje „Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas“ priešus nugalėti padeda pelkiškojo pasaulio baubai maumai. Originaliausia istorinio pelkės motyvo traktuotė regima Petro Dirgėlos romane „Kūlgrinda“. Kūrinio veikėjas Būga kliedi jūra, dar kai net nėra jos matęs, bet vėliau tampa tikru jūros žmogumi, įrodo, kaip įmanoma pasikeisti. Jam pelkė – tai smirdintis, stovintis vanduo. Panaši pelkės traktuotė yra ir Kazio Borutos „Baltaragio malūne“, tik ne nuodėmės / atpirkimo, o daugiau lemties / aistros paradigmoje. Juozo Baltušio „Sakmės apie Juzą“ pelkės traktuotė artima regimai estų klasiko Antono Tamsaares socialiniame alegoriniame romane „Naujasis Vanapaganas“ – romanas iš rusų kalbos yra išverstas J. Baltušio, tad būtų galima pagalvoti ir apie jo įtaką, nors lietuvių literatūrologijoje rašoma apie vietinius realius Kairabalės ir Juzos prototipus.Reikšminiai žodžiai: Angažuotas tekstas; Angažuoti tekstai; Fantasy; Istorinis romanas; Kultūrinės kokybės; Pelkė; Pelkės semantika; Proza; Semantika; Stereotipai; Stereotipas; Cultural qualities; Engaged literature; Fantazy, historical novel; March; Prose; Semantic meaning of marsh; Semantics; Stereotype; Stereotypes.

ENThe theme of marsh discloses the opposites between activity and passivity, life and death, diligence and laziness as essential cultural qualities in European literary tradition (Vergil, Ovidiu). There are several aspects of the problem in the-article. Marsh in the Lithuanian historical novel is a stereotypical place to mislead the enemy or a symbolic possibility of original way to escape from entire nation in modern prose (Petras Dirgėla). Marsh is a place for crime and punishment (Vaižgantas, Juozas Baltušis). Draining a marsh is one of the most productive ways to describe human possibilities and temper of nation (Anton Tamsaare, Juozas Baltušis, Hermann Suderinami). The motif of marsh shows the Russian revolutionaries as madmen obsessed by the devil marsh (Maxim Gorky). The article analyses the mentality, self-consciousness and its stereotypes of nation and a human being as well. [text from author]

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies