Skandinavija Lietuvos diplomatijoje 1918-1940 metais

LTMonografijoje nagrinėjama, kaip 1915-1949 metais lietuvių bei Lietuvos diplomatijoje kito ir rutuliojosi Skandinavijos samprata. Platus Skandinavijos, kaip politinės jėgos, sampratų spektras lietuvių bei Lietuvos diplomatijoje 1915-1949 m. formavosi ir egzistavo veikiamas ir vidinių, ir išorinių- politinių, ekonominių, finansinių, karinių bei kultūrinių- veiksnių ir motyvų. Žvelgiant į Lietuvos diplomatiją Skandinavijoje bendru Lietuvos diplomatijos kontekstu, išryškėja jos svarba kritiniais lietuvių ir Lietuvos būties 1915-1949 m. momentais. Taip atsitiko 1915 m., siekiant pralaužti informacinę vokiečių blokadą, 1918-1919 m., ieškant politinės ir diplomatinės, finansinės ir ekonominės bei karinės paramos, 1921 m., norint gauti skandinavų paramą Lietuvai stojant į Tautų Sąjungą bei sprendžiant Vilniaus problemą. 1923-1924 m. Lietuvos diplomatija Skandinavijoje suaktyvėjo ieškant paramos Tautų Sąjungoje, tariantis dėl Lietuvai palankesnio Klaipėdos konvencijos bei statuto varianto, taip pat stengiantis gauti paskolą pasaulinės ekonomikos krizės metais (1929-1930 m.). 1937-1938 m., Lietuvai apsisprendžiant likti neutralia valstybe ir vykdyti neutralią politiką, Skandinavijos pavyzdys buvo itin reikšmingas. Tai, kad Lietuva 1940 m. apsisprendė patikėti savo aukso atsargas Švedijos bankui, o Stokholmas tapo lietuvių politikos ir rezistencijos centru, taip pat rodo lietuvių ir Lietuvos politikų pasitikėjimą skandinavais. 34-ių metų lietuvių ir skandinavų sąveika paskatino Lietuvos diplomatiją geopolitiniams ateities apsisprendimams.Reikšminiai žodžiai: 1918-1940; 1918-1940 m.; Baltoskandija; Baltoskandijos konfederacija; Lietuvos diplomatija; Lietuvos ir Danijos santykiai; Lietuvos ir Norvegijos santykiai; Lietuvos ir Švedijos santykiai; Motyvų analizė; Politikos laikotarpiai; Skandinavija; Skandinavijos koncepcija; Užsienio politika; 1918-1940; Baltoscandia; Baltoscandian Confederation; Foreign Policy; Lithuania s diplomacy; Lithuanian-Danish relations; Lithuanian-Norway relations; Lithuanian-Swedish relations; Motives of policy; Periodisation of policy; Scandinavia; The conception of Scandinavia.

ENThe monograph analyses how the concept of Scandinavia changed and developed in Lithuanian diplomacy in 1915–1949. A wide range of concepts of Scandinavia as a political power formed and existed in Lithuanian diplomacy in 1915–1949 under the influence of both internal and external – political, economic, financial, military and cultural – factors and motives. Viewing Lithuanian diplomacy in Scandinavia in the general context of Lithuanian diplomacy, its importance in the critical moments of Lithuanians’ and Lithuania’s existence in 1915–1949 comes to light. It happened in 1915, while seeking to break through the information blockade of Germans; in 1918–1919, while searching for political, diplomatic, financial, economic and military support; in 1921, while attempting to receive support of Scandinavians upon Lithuania’s accession to the League of Nations and solution of the problem of Vilnius. In 1923–1924, Lithuanian diplomacy in Scandinavia intensified when searching for support in the League of Nations, negotiating the version of Klaipėda Convention and Statute which is more favourable to Lithuania, also when attempting to obtain a loan during the global economic crisis (1929–1930). In 1937–1938, when Lithuania decided to remain a neutral state and pursue neutral policy, the example of Scandinavia was particularly significant. The fact that Lithuania decided to entrust its gold reserves to the Bank of Sweden in 1940, and Stockholm became the centre of Lithuanian politics and resistance also shows Lithuanians’ and Lithuanian politicians’ trust in Scandinavians. 34 years of the relationship of Lithuanians and Scandinavians encouraged Lithuanian diplomacy for future geopolitical decisions.