Kauno stačiatikių draugijos 1918-1939 metais

LTStraipsnyje yra aptariama tarpukario Kauno stačiatikių draugijų veikla. Straipsnio autoriaus teigimu, šiai temai istoriografija skyrė mažai dėmesio. Pastaruoju metu yra kilęs susidomėjimas mūsų krašto tautinių mažumų istorija, tad domėjimasis rusų bendruomenės praeities įvykiais tapo aktualus. Straipsnyje autorius stengiasi Kauno stačiatikių draugijų temą išplėtoti ir papildyti naujais istoriniais faktais iš mažai žinomų šaltinių. Straipsnyje remiamasi archyvinių dokumentų ir periodikos informacija. Šia tema nemažai vertingos informacijos randama tarpukario Lietuvos rusiškoje periodikoje. Iš to galima susidaryti vaizdą, koks buvo Kauno stačiatikių draugijų veiklos pobūdis, atsiskleidžia veiklos rezultatai. Galima suprasti buvusios struktūrinės organizacijos bruožus, susipažinti su statistiniais duomenimis. Išsamiau ištirti draugijų veiklą nėra galimybių, nes nėra draugijų ataskaitų. Tokios ataskaitos tarpukario Lietuvos rusiškoje periodikoje buvo skelbiamos fragmentiškai. Straipsnyje norima apžvelgti tarpukario Kauno stačiatikių draugijų susikūrimo prielaidas. Atkreipiamas dėmesys į Kaune ir kituose Lietuvos miestuose veikusias stačiatikių draugijas, jas lyginant ir analizuojant. Straipsnyje nurodoma, kad Tarpukario Kaune stačiatikių bendruomenę daugiausia sudarė rusų tautybės žmonės. Pažymima, kad pradinis ir pagrindinis Lietuvos Respublikos stačiatikių etnokonfesinės integracijos židinys buvo cerkvė. Konstatuojama, kad Lietuvos Respublikoje veikė keturios Kauno stačiatikių draugijos. Įvykus Lietuvos okupacijai 1940 m., stačiatikių draugijų veikla buvo sustabdyta.Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Rusų bendruomenė; Rusų stačiatikių draugijos; Stačiatikių draugijos; Kaunas; Lithuania; Ortodoxes societies; Russian Orthodox societies; Russian community.

ENThe article discusses the activities of Kaunas Orthodox Society in the interwar period. The author of the article claims that so far, Lithuanian historiography has devoted little attention to this theme. The interest in the history of national minorities of our lands has been increasingly growing; therefore, the past of the Russian community has become a relevant theme. The author of the article attempts to develop the theme of Kaunas Orthodox communities and supplement it with new historical facts from practically unknown sources. The article is based on information from archive documents and periodic press. A great deal of valuable information on the theme is found in the interwar Russian periodic press in Lithuania. It provides a picture of activities of Kaunas Orthodox communities and reveals results of these activities. It also helps understand the structural characteristics of these organisations. There are no possibilities for further research of these societies’ activities, because no further reports on these activities are available. Such reports were fragmentally announced in the Russian periodic press in Lithuania. The article seeks to review the factors, which encouraged the formation of Orthodox societies in Kaunas in the interwar period. Attention is drawn to the Orthodox societies in Kaunas and other Lithuanian cities by comparing and analysing them. The majority of members of the Orthodox community in interwar Kaunas were of Russian nationality. The initial and the key centre of ethno-confessional integration of Orthodox believers of the Republic of Lithuanian was the Orthodox church. After the occupation of Lithuania in 1940, activities of Orthodox activities were terminated.