Levo Vladimirovo profesinių ir mokslinių interesų raida

LTLevas Vladimirovas (1912–1999) – vienas iš žymiausių ir produktyviausių XX a. antrosios pusės Lietuvos bibliotekininkystės, knygotyros bei informacijos mokslų atstovų. Šiame straipsnyje analizuojama L. Vladimirovo daugiaaspekčių interesų raida, prioritetai ir tarpusavio sąryšiai, pagrindinį dėmesį skiriant jo knygotyros darbams. Biografinio tyrimo metodu nagrinėjamas L. Vladimirovo veiklą ir pažiūras lėmusių aplinkybių vaizdas, išskiriami svarbiausi veiklos etapai ir fazės. L. Vladimirovo biografija pirmosiose straipsnio dalyse analizuojama nuo pat vaikystės knygių šeimoje, keliami kilmės, tapatybės klausimai, įvertinama tarpukario Lietuvoje įgyto išsilavinimo Šiaulių vokiečių progimnazijoje, Šilutės vokiškoje Herderio realinėje gimnazijoje ir studijų Kauno Vytauto Didžiojo universitete bei Vilniaus universitete svarba vėlesniam gyvenimui. Paskutinėje dalyje aptariami profesinės ir mokslinės veiklos etapai, darbas Vilniaus universitete ir bibliotekoje nuo 1948 m., kai buvo pradėti bibliotekininkystės srities darbai, stiprėjo domėjimasis senosiomis knygomis, lietuviškąja kultūra, jos paveldu ir vieta pasauliniame kontekste. 1964 m. laimėtas konkursas Jungtinių Tautų Dago Hammarskjöldo bibliotekos direktoriaus postui užimti, dalyvavimas IFLA veikloje inspiravo ir naują mokslinių tyrimų kryptį – pasirodė knygos futurologiją, knygos reikšmę ir vietą informacinių technologijų sistemoje nagrinėjantys darbai. L. Vladimirovo biografijos tyrimu siekta sujungti biografijos etapus ir faktus į visumą, pakoreguoti klaidingus duomenis, atkurti jo veiklą ir pažiūras formavusių aplinkybių vaizdą. Tyrimas svarbus mėginant įvertinti L. Vladimirovo indėlį į Lietuvos knygos mokslo raidą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bibliotekos; Veikla; Palikimas; Rankraščiai; Knygos; Biografijos; Libraries; Library; Private; Heritage; Handwritings; Books; Biography.

ENThis article discusses the development of Levas Vladimirovas (1912–1999), a renowned and productive researcher in the second half of the 20th century in Lithuania in the fields of information studies, library studies and bibliology. The principal emphasis on his work in bibliology. The biographical analysis method is used to draw a picture of the circumstances that shaped his activities and views. His childhood in a family of book lovers is analysed, including the issues of his family background and identity, and how his later life was influenced by his education in interwar Lithuania at the German intermediate school of Šiauliai, followed by the Herder German Grammar School of Šilutė and his studies at the Vytautas Magnus University of Kaunas and Vilnius University. Also discussed are the stages of his professional and scientific work and his work at Vilnius University starting in 1948, when he started to work in the field of librarianship. This is when he acquired a growing interest in old books and Lithuanian culture, its heritage and its place in the global context. In 1964 he won a contest to become Director of the United Nations Dag Hammarskjöld Library in New York, where he took part in International Federation of Library Associations activities. This inspired him to take a new direction in his scientific research and he produced publications on book futurology and studies on the significance and place of books in the informational technology system. The article’s research into L. Vladimirovas’ biography is significant when assessing his contribution to the development of Lithuanian book science.