LTStraipsnyje remiantis archyvine medžiaga, vyriausybės dokumentais, įvairių autorių darbais, amžininkų atsiminimais, periodine karine spauda bei kitais šaltiniais, siekiama atskleisti karinio Lietuvos ir Lenkijos konflikto priežastis, išryškinti jo etapus, pateikti jų charakteristiką ir apibūdinti padarinius. Lenkai nuo senų laikų gyvendami lietuviams nepriimtinomis, pasenusiomis unijos idėjomis, buvo nepalankūs tautiniam lietuvių sąjūdžiui, matė jame tik tam tikrą "separatizmą" ir litvomaniją". Lenkų rytų politikoje pagrindinės politinės grupės - endekai ir pilsudskininkai - ypatingą vietą skyrė Vilniui, turėjusiam būti vienu iš pagrindinių atramos taškų kuriant "didžiąją Lenkiją". Vėliau Lenkijos valdantieji sluoksniai ėmė siekti ne tik buvusiųjų rytinių žemių, bet ir etnografinės Lietuvos. Minėti lenkų siekiai bei juos lydėję aktyvūs Lenkijos vyriausybinių sluoksnių praktiniai veiksmai ir įžiebė karinio konflikto dėl Vilniaus kibirkštį. Vilniaus klausimas tapo ištisu Lietuvos ir Lenkijos santykių kompleksu. Straipsnyje išskiriami ir detaliai aptariami penki konflikto su Lenkija etapai: lietuvių ir lenkų konflikto brendimas (iki 1919 m. balandžio 19 d.); lenkų karinės agresijos plitimas Lietuvoje (1919 m. balandžio 19 d. - 1920 m. liepos vidurys); lenkų okupuotos Lietuvos teritorijos atgavimas (1920 m. liepos 7 d. - rugpjūčio 28 d.); Lietuvos ir Lenkijos karinis konfliktas 1920 m. rudenį (rugpjūčio 28 d. - spalio 7 d.); kovos su želigovskininkais (1920 m. spalio 8 d. - gruodžio 1 d.).Reikšminiai žodžiai: 1918-1920; A. Mokrzeckis; J. Pilsudskis; J. Vejtko; K. Škirpa; Karinis konfliktas; L. Želigovskis; Lietuvos ir Lenkijos konfliktas; Lietuvos ir Lenkijos santykiai; M. Biržiška; Nepriklausomybės kovos; Okupacija; Vilniaus klausimas; Vilniaus konfliktas; Vilniaus kraštas; 1918-1920; A. Mokrzecki; Independence fight; J. Pilsudski; J. Vejtko; K. Škirpa; L. Zeligowski; Lithuanian-Polish conflict; Lithuanian-Polish relations; M. Biržiška; Military conflict; Occupation; Vilnius; Vilnius conflict; Vilnius issue; Vilnius region.
ENBased on archival materials, governmental documents, various authors’ works, contemporaries’ memories, periodic press and other sources, the article seeks to reveal the reasons for the military conflict between Lithuania and Poland, highlight its stages, characterise them and discuss the outcomes. The Poles, who had been long sticking to the obsolete idea of the union unacceptable to Lithuanian, from ancient times had not shown a favourable attitude towards the Lithuanian national movement, which they saw only as a certain form of separatism. In the Eastern Strategy of Poland, the key political groups paid particular attention to Vilnius, which had to be one of the supporting points when establishing “the Great Poland”. Later the Polish governing layers went beyond their pursuits for the former eastern lands. They wanted to annex the whole ethnographic Lithuania. The above pursuits of the Poles and active actions of Polish government layers accompanying them were the cause of the military conflict over Vilnius. The issue of Vilnius became a complex of relationships between Lithuania and Poland. The author of the article distinguishes two stages of the conflict with Poland and discusses them: the maturation of the Lithuanian–Polish conflict (until 19 Aprils 1919); the spread of the Polish military aggression in Lithuania (19 April 1919 – middle of July 1920); the recovery of the Lithuanian territory occupied by the Poles (7 July 1920 – 28 August); Lithuanian–Polish military conflict of Autumn 1920 (28 August – 7 October).