Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių iš Lietuvos likimą sprendžiant

LTIlgiausiame ir siaubingiausiame naujausiųjų laikų istorijoje Antrajame pasauliniame kare (1939-1945 m.) žuvo apie 50 mln. žmonių, o apie 40 mln. tapo priverstinės migrantų bangos benamiais, klaidžiojusiais sugriautos Europos keliais. Rusijos ir Vokietijos vykdytos Lietuvos okupacijos, represijos ir karas sugriovė tūkstančių žmonių likimus. Daugelis iš jų, prieš karą priklausiusių politikos, ekonomikos ir kultūros elitui, tapo pabėgėliais ir tremtiniais. Pradžioje pabėgėliais rūpinosi Sąjungininkų ekspedicinių pajėgų vyriausioji būstinė (Supreme Allied Ekspeditionary Force (SHAEE)), vėliau ir kitos tarptautinės organizacijos - Jungtinių Tautų paramos ir atkūrimo organizacija (United Nations Relief and Rehabilitation Administration (UNRRA)), Tarptautinė pabėgėlių organizacija (International Refugee Organization (IRO)) ir Tarpvyriausybinis pabėgėlių komitetas (Intergovernmental committee on Refugees (IGCR)), palaikomos Jungtinių Amerikos Valstijų. Specialiose perkeltųjų asmenų stovyklose tremtiniai neturėjo jokių teisių, kentė nepriteklių, bet nepasidavė bandymams grąžinti juos į okupuotus kilmės kraštus. Visi tikėjosi ateityje sugrįžti į laisvas tėvynes. Stovyklose virė aktyvus kultūrinis gyvenimas, stiprinęs norą mokytis, siekti žinių.Lietuvių organizacijos - Amerikos lietuvių taryba (ALT), Bendrasis Amerikos lietuvių šalpos fondas (BALF) ir Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) - teikė neįkainojamą moralinę ir finansinę paramą. Nepaisant Sovietų Sąjungos reikalavimų „susigrąžinti tarybinius piliečius” ir sovietų režimo propagandos Amerikoje, per keletą pokario metų lietuvių pabėgėlių - milžiniškos tarptautinės pabėgėlių problemos specifinės dalies - likimas buvo nulemtas. Emigravę, įsikūrę laisvose demokratinėse šalyse, ilgus dešimtmečius jie puoselėjo lietuvybės, Nepriklausomybės idėjas, saugojo tas vertybes, kurios pavergtame krašte buvo žlugdomos ir niekinamos. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); BALF; DP; IRO; Karo pabėgėliai; Karo pabėgėliai iš Lietuvos; Pabėgėliai Vokietijoje; Perkeltieji asmenys; UNRRA; VLIK; BALF; DP; Displaced persons; IRO; Refugees from Lithuania; Refugees in Germany; UNRRA; VLIK; WWII; War refugees; World War II.

ENDuring the longest and the most horrible war in the latest history - World War II (1939-1945) - 50 Million people were killed and about 40 million were forced for migration and for roving about the ruined Europe. Stalinist and Hitlerite occupations of Lithuania, repression and war ruined the destinies of thousands of people. The greatest part of political, economic and cultural elite became refugees and exiles. The Supreme Allied Expeditionary Force took care for homeless in the beginning, later international organisations such as United Nations Relief and Rehabilitation Administration (UNRRA), International Refugee Organization (IRO) and Intergovernmental Committee on Refugees (IGCR) generously supported by the USA took over the supervision. In special camps for displaced persons the exiles had no rights, they suffered shortages and held out the attempts to send them back to the subjugated country. Even in severe conditions they did not loose the hope to return to a free native country. There was active cultural life in the camps, which enhanced the wish to go on looking for knowledge and education.Lithuanian organisations such as Lithuanian American Council (ALT), United Lithuanian Relief Fund of America (BALF) and Supreme Committee for the Liberation of Lithuania (VLIK) provided invaluable moral and financial support. Overcoming the Soviet Union intentions to "return soviet citizens" and standing up against the propagandists of the soviet regime in America the destiny of Lithuanian refugees - specific part of huge international problem of refugees - was decided during the several years of post-war. Having settled in free and democratic countries after the emigration, for long decides the exiles promoted the ideas of Lithuanianism and independence, they protected the values frustrated and despised in the subjugated native land. [text from author]