Senasis Vilnius tautų istorinės sąmonės perspektyvose

LTGalima tvirtai pasakyti, kad Lietuva yra Vidurio (ar Vidurio Rytų) Europos dalis ir kad Vilniui giminingi miestai yra Krokuva ir Lvovas, Bratislava ir Praha, Budapeštas ir Klužas, Zagrebas ir Lublijana. Šiuo požiūriu Vilnių galima laikyti tipišku Vidurio Europos miestu ir sostine. Tai atveria didesnes galimybes pradėti svarstyti Vilniaus fenomenologiją – tokioje grandinėje Vilnius yra šiauriausias tiek Vidurio Europos, tiek apskritai Europos katalikiškas bei barokinis miestas. Tokia Vilniaus interpretacija daro jo istoriją aktualią visai katalikiškajai Europai, o gal net ir viso katalikiškojo pasaulio pakraščiams. Antra vertus, Lietuvos ir Vilniaus neaplenkė Vakarų civilizacijos skilimas į šiaurinę protestantišką ir pietinę katalikišką Europą. Vilniuje būta ne tik šiaurietiško liuteronizmo, bet netgi šiauriausio bei ryčiausio kalvinizmo. Vilnius buvo vienintelės Europoje pagoniškos yalstybės sostinė ir vėliausio Europoje krikšto miestas. Kartu paskutinis ir labiausiai rytuose Vidurio Europos bei Vakarų civilizacijos miestas. Negana to, Vilnius buvo vienintelė Europos sostinė ant dviejų civilizacijų – lotyniškosios ir bizantinės – ribos. Taigi Vilnius – ne tik Vidurio Europos miestas, bet ir Rytų Europos kultūrinis centras. Senasis Vilnius buvo kelių civilizacijų traukos ir sandūros miestas, o kartu – dešimties konfesijų miestas. Katalikų, stačiatikių, graikų apeigų katalikų, sentikių, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, antitrinitorių, karaitų, musulmonų ir judėjų miestas... Vadinasi Vilnių galima pavadinti Šiaurės Jeruzale ne vien dėl jo fenomenalaus vaidmens žydų kultūroje, o todėl, kad reta kur kitur iki XX amžiaus sugebėjo išlikti tiek daug viena šalia kitos gyvenančių konfesijų ir tautų. Be to, Vilnius – ne civilizacijų mozaika, o jų kūrybiškas derinys.Reikšminiai žodžiai: Istorinė sąmonė; Istoriografija; Lietuviai; Rusai; Tauta; Tautinės mažumos; Ukrainiečiai; Vilniaus istorija; Vilnius; Žydai; Historical consciousness; Historiography; Jewish culture; Lithuania; Lithuanians; Nation; National minorities; Russians; Ukrainians; Vilnius; Vilnius history.

ENIt can be firmly stated that Lithuania is a part of Central Europe/Central and Eastern Europe and that Vilnius is akin to Krakow and Lvov, Bratislava and Prague, Budapest and Cluj, Zagreb and Ljubljana. Vilnius can be considered a typical Central European city and capital. This serves as a firm basis for considering the phenomenology of Vilnius. It is the northernmost Catholic and Baroque city both in Central Europe and in Europe, in general. Therefore, the history of Vilnius is relevant for entire Catholic Europe and even the periphery of the entire Catholic world. On the other hand, Lithuania and Vilnius did not avoid the splitting of the western civilisation into northern Protestant and southern Catholic Europe. Vilnius was the city with the northernmost Lutheranism, even the northernmost and easternmost Calvinism. It was the capital of the only pagan state in Europe and the last one to be christianised in Europe. It was also the last and the easternmost city of Central European and Western civilisation. Vilnius was the only European capital balancing on the verge of Latin and the Byzantine civilisations. Thus, it is a Central European city and a cultural centre of Eastern Europe. Ancient Vilnius was a city of attraction and interface of several civilisations, as well as the city with ten confessions: the Catholic, Orthodox, Greek Catholic, Old Believers, Evangelical Lutheran, Evangelical Reformers’, Nontrinitarian, Karaite, Muslim and Judaist. Therefore, Vilnius can be called the Northern Jerusalem not only because of its phenomenal role in the Jewish culture but also because there are not many places where so many confessions and nations managed to coexist till the 20th c. Besides, Vilnius is not a mosaic of civilisations but their creative combination.