Panevėžio tarmių aprašas - pirmoji mokslinė šiaurės panevėžiškių tarmės studija

LTKalbininko, kunigo Kazimiero Jauniaus darbai Lietuvjų kalbos gramatika, Lietuvių kalbos priegaidės ir šešių tarmių – ukmergiškių, kauniškių, zarasiškių, raseiniškių, šiauliškių, panevėžiškių – aprašai yra vieni reikšmingiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios dialektologijos darbų, kuriuose aptarti lietuvių kalbos tarmių ypatumai nepraranda savo reikšmės ir šiandieniniam dialektologijos mokslui. Panevėžio tarmių apraše daug dėmesio skiriama Linkuvos, Joniškėlio, Pasvalio, Krinčino, Vabalninko, Pampėnų, Pušaloto, Rozalimo šnektoms – patiems svarbiausiems dabartinių šiaurės panevėžiškių tarmės punktams, kurių negali apeiti neaprašęs nė vienas šios tarmės tyrėjas. Galima drąsiai teigti, kad K. Jauniaus būta pastabaus, subtilaus ir įžvalgaus dialektologo, gerai įsigilinusio į tarmių prozodines bei vokalizmo sistemas. Vėlesni šių tarmių tyrimai – audiciniai ir eksperimentiniai – daugeliu atvejų tik patvirtino K. Jauniaus iškeltus teiginius.Reikšminiai žodžiai: Panevėžiškių tarmė; Panevėžiškiai.

ENThe publication by the priest Kazimieras Jaunius Lietuvjų kalbos gramatika, Lietuvių kalbos priegaidės and descriptions of six dialects are one of the most significant dialectology works of the end of the 19th and the beginning of the 20th century discussing the main features distinguishing the dialects of the Lithuanian language, the vowel system of the dialect of the Northern Panevėžys Region, comparing it with other dialects, studying the origin of stress distraction and focusing on other specific dialectal features. Later studies of these dialects – auditional and experimental – in many cases confirmed statements proposed by Jaunius.