Lietuvos valstybingumo klausimas lenkų ir lietuvių politinėje emigracijoje po 1863 m. sukilimo

LTStraipsnyje aptariama į užsienį po 1863–1864 m. sukilimo emigravusių lenkų ir lietuvių politinių veikėjų veikla 1864–1871 m., jų požiūris į Lietuvos valstybingumą. Nagrinėjant iškeltą problemą remiamasi išlikusia gausia Prancūzijos, Rusijos ir Lenkijos archyvų medžiaga. Daugiausia emigrantų buvo susitelkę Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Vienas iš svarbiausių emigrantų pasiekimų buvo šiame mieste 1865 m. įkurtas reprezentacinis organas – Lietuvių delegacija, kurią sudarė įvairių politinių ir ideologinių pakraipų žmonės, neabejingi tėvynės reikalams. Lietuvių delegacijos nariai aktyviai diskutavo dėl emigracijos uždavinių bei tikslų, būsimo Lietuvos valstybingumo, jos politinio ir socialinio modelio. Tačiau dauguma lietuvių politinių emigrantų neįsivaizdavo savo ateities be sąjungos su lenkais. Todėl nenuostabu, kad lietuvių išeiviai aktyviai dalyvavo bendroje lenkų emigrantų veikloje. Pastarieji diskutavo ne tik apie būsimos Lenkijos valstybės sandarą, bet ir apie kitų buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje gyvenančių tautų (lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių) valstybingumą. Skirtingų tautybių ir politinių pažiūrų emigrantus turėjo suvienyti Ciuriche leistas laikraštis „Zmova“, tačiau jis šių lūkesčių nepateisino. Atliktas tyrimas leidžia konstatuoti, kad lietuvių emigrantų politinėms pažiūroms didelę įtaką turėjo Vakarų Europos šalyse vykę politiniai ir socialiniai procesai. XIX a. 7-ajame dešimtmetyje lietuvių tautinio idealo samprata dar tik brendo, lietuvių tautinis sąjūdis nebuvo atsiskyręs nuo lenkų išsivadavimo judėjimo.Reikšminiai žodžiai: "Lietuvių delegacija"; Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Emigracija; Lietuvių delegacija; Lietuvių emigracijos politinė programa; Lietuvių politinė emigracija po 1863-1864 m. sukilimo; Lietuvos valstybingumo klausimas; 19 amžius; Emigration; Lithuania; Lithuanian Delegation; Lithuanian History of the XXth Century; Lithuanian Political Emigres after Uprising of 1863-1864; Lithuanian statehood question; Political Program of Lithuanian Emigres.

ENThe article discusses the activities of Polish and Lithuanian political activists in 1864-1871 that emigrated after the 1863-1864 and their attitude towards Lithuanian statehood. The problem raised by this issue is based on the large amount of the archivesremaining in France, Russia and Poland. Most of the emigrants were concentrated in Paris, the capital of France. One of the most important achievements of the emigrants was the representative party founded in 1865, a Lithuanian delegation composed of people of various political and ideological backgrounds who were not indifferent to the country's affairs. The members of the Lithuanian delegation actively discussed issues and goals of emigration, the future statehood of Lithuania, its political and social model. However, most Lithuanian political emigrants did not imagine their future without a union with Poland. Therefore, it is not surprising that Lithuanian emigrants actively participated in the general activities of Polish emigrants. The latter discussed not only the structure of the future Polish state, but also the statehood of other peoples (Lithuanians, Belorussians and Ukrainians) living on the territory of the former Commonwealth of Both Nations. The emigrants of different nationalities and political backgrounds had to unite „Zmova“, a Zurich-based newspaper, but he did not justify these expectations. The study shows that the political and social processes that took place in Western European countries had a significant influence on the political views of Lithuanian emigrants. In 1960, the concept of the Lithuanian national ideal was only becoming mature, and the Lithuanian national movement was not separated from the Polish liberation movement.