Lietuviškasis parlamentarizmas ir seimo rinkimų pralaimėtojai

LTSeimo raida 1990-2008 m. apibūdintina kaip audringas (dėl sociokultūrinių, politinių ir institucinių pokyčių masto) ir komplikuotas (dėl pokomunistinėms parlamentinėms demokratijoms būdingų „institucinio deficito“ problemų) procesas. Šiuo laikotarpiu Seimo teisėkūros funkcija buvo laikoma išskirtine. Bet užtrukęs teisėkūros dominavimas sutrukdė Seimui subalansuoti visas kitas funkcijas – atstovaujamąją, parlamentinės kontrolės ir t. t. Visuomenės pasitikėjimas Seimu labai menkas. Dėl nesubalansuotos funkcijos ir dėl visuomenės politinės kultūros. Seimas yra „svarbiausia“ valdžios institucija. Bet ar parlamentas netampa neligitimiu, nes nors iš inercijos intensyviai dirba, juo pačiu ir jo darbais visuomenė nepasitiki? Parlamentinei sistemai kenkia demokratiniam procesui ne itin palanki politinė kultūra. Visuomenės nuostatas neigiamai veikia prasta partijų demokratijos kokybė arba politinių partijų nefunkcionalumas, abejotini politinio elito moralės ir elgesio standartai ir t. t. Lietuvos politinės ydos: ideologiniu ir funkciniu požiūriu silpnos politinės partijos ir fragmentuota partinė sistema, kaskart gana radikaliai pasikeičianti Seimo sudėtis, parlamento atstovavimo ir legitimumo problemos, nedarnūs Seimo ir Vyriausybės santykiai bei silpnos vyriausybės. Iki 30% kritęs rinkėjų aktyvumas kelia labai rimtas valdymo institucijų ir visos politinės sistemos legitimumo problemas. Rinkėjų nepalankumas „politiniams migrantams“ – šioks toks optimizmą skatinantis ženklas, kad visuomenėje formuojasi atitinkami politinės kultūros ir politiniam elitui keliamų reikalavimų standartai.Reikšminiai žodžiai: Parlamentarizmas; Rinkimai; Seimas; Parliamentarian; Elections; Seimas.

ENDevelopment of Seimas during 1990-2008 can be described as an intense (due to the large scale of socio-cultural, political and institutional changes) and complex (due to the issues of "institutional deficit" characteristic to post-communistic parliamentary democracies). During this period, the law-making function of Seimas was considered to be an exceptional one. However, the protracted dominance of law-making processes prevented Seimas from balancing the rest functions, i.e. representative, parliamentary control, etc. Public confidence in Seimas was extremely low due to unbalanced function and political culture of society. Seimas is the "most important" governmental institution. But does not the parliament become non-legitimate due to the fact that while it is working intensely out of inertia but the general public does not trust in it and its works? Parliamentary system is sensitive to the political cultural unfavorable towards the democratic process. The low quality of democracy, or low functionality, questionable moral and behavioral standards of the political elite has a negative impact on the public attitudes. Lithuanian political failures can be listed as follows: weak political parties from ideological and functional points of view fragmented party system; radically changing composition of Seimas; problems in parliamentary representation and legitimacy; disharmonious relationship between Seimas and the government; and weak governments. A reduction in voters' participation up to 30% poses very serious problems in the legitimacy of governing bodies and the whole political system. Unfavorable rating of "political migrants" by voters is a positive sign that there are respective standards of political culture and requirements applied to political elite being formed by society.