Biskupi senatorowie wobec reform Sejmu Czteroletniego

LTStraipsnyje analizuojamas vyskupų senatorių požiūris į Ketverių metų seimo (1788–1792) reformas. Po Lenkijos ir Lietuvos Seimo galutinio susiformavimo XVI a. pagal teisines normas vyskupai buvo antri po karaliaus į vietas Senate. Iš to išplaukia, kad vyskupai du šimtus metų greta savo bažnytinių pareigų, valstybėje atliko ir politines funkcijas. Jie buvo senatoriai, karaliaus patarėjai ir dažnai diplomatai. Vyskupai neišvengė dalyvavimo Ketverių metų seime. Vyskupai senatoriai jo metu dažnai susidurdavo su dilema, t. y. kieno interesus jie turėtų ginti: Bažnyčios ar valstybės. Toks interesų susikirtimas buvo neišvengiamas, nes Ketverių metų seimas kėlė sau ambicingus tikslus: rekonstruoti politinę sistemą ir iš esmės reformuoti valstybę. Išanalizavus keturiolikos vyskupų, dalyvavusių Ketverių metų seime, viešas kalbas ir jų korespondenciją, galima teigti, kad jie į planuojamas valstybės reformas žiūrėjo su dideliu rūpesčiu. Kalbant apie politiką, vyskupai valstybės vidinius ir išorinius reikalus laikė bendra visuma, kadangi, jų manymu, teisė ir tvarka šalies viduje sąlygojo jos poziciją tarptautinėje arenoje. Ketverių metų seimo laikotarpiu vyskupų senatorių požiūris iš esmės susišaukė su Katalikiškosios Apšvietos idėjomis. Skirtingai nei kilmingieji, vyskupai norėjo, kad būtų atsisakyta liberalios demokratijos idėjos, o valstybės vairas pasuktų respublikoniškos demokratijos kryptimi.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Gegužės 3 d. Konstitucija; Gegužės 3 dienos Konstitucija; Ketverių metų seimas; Ketverių metų seimas (1788-1792); Livonijos vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis; Livonijos vyskupas Juozas Kosakauskas; Prūsija; Reformos; Romos katalikų bažnyčia; Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis; Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis; Vyskupai senatoriai; Vyskupai-senatoriai; Žemaitijos vyskupas Steponas Giedraitis; Žemaičių vyskupas Steponas Giedraitis; Bishop of Livonia Jozef Kossakowski; Bishop of Vilnius Ignotas Masalskis; Bishop-senators; Prussia; Reforms; Roman Catholic Church; Samogitian bishop Stephan Giedraitis; The Bishop of Inflanty, Jozef Kazimierz Kossakowski, the Bishop of Samogitia, Stefan Giedroyc; The Bishop of Vilnius Ignacy Jakob Massalski; The Constitution of 3 May; The Constitution of the 3rd May; The Four Years Diet; The bishop-senators; The four-year Seym (1788-1792); Rusija (Russia).

ENThe article analyses the attitude of bishop senators to the reforms of the Four-Year Sejm (1788-1792). After the final formation of the Polish-Lithuanian Sejm in the sixteenth century, bishops ranked second after the King to seats in the Sejm. It means that bishops, alongside with their church duties, also performed political functions in the state for two hundred years. They were senators, the King’s counsellors, and often diplomats. Bishops did not escape participation in the Four-Year Sejm. During its existence, bishop senators often faced a dilemma, i.e. whose interests they were supposed to protect: of the Church or the state. Such a conflict of interest was inevitable because the Four-Year Sejm set itself ambitious goals: to reconstruct the political system and to fundamentally reform the state. On the basis of the analysis of public speeches and correspondence of fourteen bishops who participated in the Four-Year Sejm, it can be stated that they viewed the planned stated reforms with great concern. In terms of politics, bishops treated the internal and external affairs of the state as a unitary whole because, in their opinion, law and order inside the country determined its position in the international arena. During the period of the existence of the Four-Year Sejm, the attitude of bishop senator essentially re-echoes with the ideas of the Catholic Enlightenment. Unlike nobles, bishops wanted the idea of liberal democracy to be abandoned, and the steering wheel of the state to turn in the direction of republican democracy.