Priesaginės darybos lietuvių oronimai : disertacija

LTLietuvių oronimai, arba kalnų vardai, kaip vientisa onimų klasė, sistemiškai ir nuosekliai nėra tirta nė vienu lingvistiniu (darybos, etimologijos, semantikos) aspektu. Tradiciškai lietuvių vietovardžiai pradedami tirti nuo jų darybos, nes be šio etapo neįmanomas tolesnis, t. y. etimologinis, toponimų tyrimas. Laikantis lietuvių toponimikoje susiformavusios tradicijos darbe "Priesaginės darybos lietuvių oronimai" tiriami priesaginiai lietuvių kalnų vardai, užfiksuoti Lietuvių vietovardžių, užrašytų iš gyvosios kalbos, kartotekoje. Jie sudaro apie 13 proc. visų Lietuvos oronimų. Darbo objektu jie pasirinkti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, sufiksacija laikoma seniausiu toponimų atsiradimo būdu; antra, norint išryškinti oronimų klasės darybos dėsningumus, svarbu atlikti lyginamąją jų ir kitų toponimų klasių darybos analizę. Iš visų lietuvių toponimijos darybos tyrinėjimų sufiksacija ištirta išsamiausiai. Darbo tikslas -- išanalizuoti ir aprašyti sufiksacijos būdu padarytų lietuvių oronimų darybines ir semantines ypatybes. Atlikus tyrimą nustatyta, kad lietuvių oronimai padaryti su 166 lietuviškomis ir 24 slaviškomis priesagomis, kurių darumas labai nevienodas. Ypač daug užfiksuota vedinių su lietuviškais sufiksais -elė, -eliai, -elis, -ėlis, -inė, -inis, -iškė, -iškės, -iškis, -(i)ukai, -(i)ukas. Priesaginiai lietuvių kalnų vardai pagal darybos reikšmę skiriami į aštuonias darybos kategorijas. Daugiausia jų priklauso ypatybės turėtojų pavadinimų ir deminutyvų darybos kategorijoms.

ENLithuanian oronyms, o names of hills, as uniform class of onyms, was systemically and consistently researched from none linguistic (composition, etymology, semantics) aspect. Traditionally, the research of Lithuanian place-names begins from their composition, since with stage is inevitable for further, i.e. etymological, research of toponyms. On the basis of tradition formed in Lithuanian toponymics, the paper “Lithuanian suffixal oronyms Lituanian oronyms, or the names of hills as a coherent class of onyms, have not yet been comprehensibly investigated in any linguistic aspect (their word-building patterns, etymology, semantics). Traditionally, the research of Lithuanian place-names is started with their word-building patterns as this particular stage of investigation is crucial for the further, i.e., etymological, research of toponyms. In accordance with the long-standing tradition in Lithuanian toponymy, the present study focuses on Lithuanian suffixal oronyms that are registered in the Index of Lithuanian Place-names Recorded from the Living Language. They make up about 13 per cent of all names of Lithuanian hills. There were several reasons for choosing this area as a subject of investigation. First, suffixation is considered to be the oldest means of toponym derivation; second, the comparative word-building analysis of both oronyms and other toponyms is of primary importance for the identification of specific regularities in the derivational patterning of oronyms. Suffixation has also received most of the researchers’ attention within the word-building studies in Lithuanian toponymy. The objective of the thesis is to analyse and describe the derivational and semantic particuliarities of Lithuanian suffixal oronyms.On the basis of the research performed, it was established that Lithuanian oronyms are formed by means of 166 Lithuanian suffixes and 24 Slavic suffixes the productivity of which is not evenly spread. A very large number of derivatives with the Lithuanian suffixes -elė, -eliai, -elis, -ėlis, -inė, -inis, -iškė, -iškės, -iškis, -(i)ukai, -(i)ukas was found. According to their derivational meaning, Lithuanian suffixal names of hills can be divided into eight derivational categories. Most of them belong to the derivational categories of nomina qualitatis and diminutiva.