Švietimo ir socialinės nelygybės sąveikos fenomenas: Lietuvos kontekstas : disertacija

LTDisertacijos tikslas - identifikuoti Lietuvos švietimo sistemos bruožus, paveikiančius socialinę nelygybę jos skatinimo arba redukavimo kryptimi. [...] Ar švietimas iš tiesų yra efektyvus visuomenės emancipacijos, lygių galimybių bei socialinio mobilumo pamatas, ar atvirkščiai - linkęs išlaikyti esamą socialinę visuomenės struktūrą, dar šiandien yra atviras mokslinėms diskusijoms klausimas. Tyrimai rodo, jog švietimas savyje apjungia du prieštaraujančius pradus - viena vertus, jis yra vienas plačiausiai pripažintų socialinių liftų, padedančių pakilti socialinio statuso laipteliais aukštyn, kita vertus, švietimas atlieka ir mobilumo kontrolės funkciją. Dauguma tyrimų atskleidė, jog skirtingose šalyse koreliacijos tarp išsimokslinimo ir užimamo statuso yra skirtingos. Taigi, švietimo vaidmuo socialinės nelygybės atžvilgiu tiesiogiai siejasi su šalies socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu specifiškumu. Disertaciniame tyrime taikytos kokybinio tyrimo priemonės kaip tik ir leido aprašyti švietimo ir socialinės nelygybės sąryšius bei identifikuoti konkrečius švietimo sistemos bruožus, mažinančius ir/arba didinančius socialinę nelygybę specifinėmis Lietuvos sociokultūrinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Sudarant tyrimo imtį kryptingai buvo apjungtas nacionalinės politikos ir savivaldos lygmuo, institucinis (švietimo ir kitos socialinės institucijos) bei individualus lygmuo (mokytojai, socialiniai pedagogai ir kt. bei žemo socialinio sluoksnio šeimose augusių asmenų gyvenimo istorijos) leido realizuoti holistinę tyrimo prieigą ir išvengti fragmentiškumo. [Iš leidinio]

ENThe aim of the dissertation is to identify the traits of Lithuanian educational system, encouraging or reducing the social inequality. [...] Whether education is really a solid foundation for emancipation of the society, equal opportunities and social mobility or on the contrary – is it inclined to retain the existing social structure, is still an issue, open for discussions. The studies show that education combines two contradicting springs – on one hand, it is one of the most widely recognized social lifts, helping to ascend in terms of social status, on the other hand, education also performs the function of mobility control. Most studies revealed that the correlations between education and the social status are different in different countries. Therefore the role of education in terms of social inequality is directly related with the social, economic and cultural specificity of the country. The quality study tools, applied in the dissertation provided the possibility to describe the relations between the education and social inequality and identify the specific traits of the educational system, reducing and/or increasing the social inequality in the specific social-cultural and economic conditions. When making the sample, the level of national policy and self-government, institutional level (educational and other social institutions) and the individual level (teachers, social pedagogues, etc. and the life stories of the persons, who were brought up in the families, belonging to the lower layer of the society) were purposefully combined and provided the possibility to implement the holistic approach of the study and avoid patchiness.