XVI-XX a. luotai iš dabartinių Lietuvos ir Latvijos teritorijų : disertacija

LTLaivybos istorijos sritis nei Lietuvoje, nei Latvijoje nėra sulaukusi didesnio istorikų dėmesio, o luotų tematika beveik visai netyrinėta. Šio darbo tyrimo objektas yra luotai, naudoti XVI-XX a. dabartinėse Lietuvos ir Latvijos teritorijose. Disertacijos tikslas – ištirti minėto laikotarpio ir regiono luotus, pagrindinėmis tyrimo kryptimis laikant empirinius aspektus – luotų gaminimą, konstrukciją ir naudojimą. Disertacijoje kaip pagrindinis tyrimo šaltinis panaudoti išlikę luotai, taip pat – kita istorinė, archeologinė, etnografinė, lingvistinė bei ikonografinė medžiaga. Tyrimo duomenis papildė eksperimentinės archeologijos projekto metu gauti rezultatai. Vienas pagrindinių darbo uždavinių – nustatyti luotų evoliuciją aptariamajame regione. Šiam uždaviniui įgyvendinti sudaryta luotų konstrukcijos elementų tipologija. Pagal konstrukcijos analogijų bei regioninį aspektus išskirta keletas luotų tipų. Tyrimo metu nustatyti luotų gaminimo būdai, ištirti įvairūs luotų naudojimo apsektai, tokie kaip naudojimo vieta, paskirtis, trukmė, varymo įrankiai bei būdai ir kt. Analizuojamas pereinamasis vandens transporto priemonės tipas – luotvaltės, turintis ir luotų, ir valčių konstrukcijos bruožų. Darbe taip pat nagrinėjami luotų įvardai, siekiant nustatyti jų sąsajas su luotų konstrukcija, gaminimo bei naudojimo būdais ir paplitimu. Kartografuotas luotų ir jų įvardų paplitimas aptariamajame regione. Apibendrinus duomenis, yra lyginami luotai iš Lietuvos ir Latvijos teritorijų pabrėžiant jų panašumus ir skirtumus. Atliktas tyrimas ne tik atskleidžia iki šiol plačiau netirtą Lietuvos ir Latvijos laivybos istorijos aspektą, tačiau taip pat suteikia atspirties tašką tolimesniems laivybos šiame regione tyrimams.

ENSo far, the field of navigation history in Lithuania and Latvia has attracted little historians’ attention, and the subject of dugouts has been practically left aside. The work is aimed at studying dugouts used in the 16th–20th centuries in the territories of contemporary Lithuania and Latvia. The aim of this thesis is to analyse dugouts of the mentioned period and region with the main focus on the manufacture of dugouts as well as construction and use thereof. The author of the thesis analyses the dugouts, which survived to the present day, as the main source of the research. The results obtained during the experimental archaeology project supplement the data of the research. One of the main objectives of the work was to establish the evolution of dugouts in the concerned region. A typology of construction elements of dugouts was developed for the implementation of the above objective. Several types of dugouts were established according to the regional aspect and the aspect of construction analogies. In the course of the research, methods of the manufacture of dugouts were established, various aspects of the use of dugouts as well as propulsion means and methods were analysed. The work is also aimed at analysing the transitional type of water transport, i.e. a combination of dugouts and boats with constructional characteristics of boats. The work also analyses the dugout-related terminology. The summarised data indicates that the work compares dugouts from the territories of contemporary Latvia and Lithuania by emphasising their similarities and differences. Apart from revealing an aspect of the history of navigation of Latvia and Lithuania previously barely analysed, the implemented research also provides a ground for further research into navigation in this region.

• Ancient logboats in Lithuania: new finds, wood taxa and chronology / Gytis Piličiauskas, Elena Pranckėnaitė, Kęstutis Peseckas, Jonas Mažeika, Simona Matuzevičiūtė. Radiocarbon. 2020, Vol. 62, nr. 5, p. 1299-1315.
• The Rašia boat: from log-boat to boat (a case study) / Rokas Kraniauskas. Archaeologia Baltica. 2010, t. 14, p. 85-88.