Reflektyvus mokymasis kaip edukacinis fenomenas ugdant specialiuosius pedagogus aukštojoje mokykloje : disertacija

LTDisertacijoje pagrindžiamas reflektyvus mokymasis kaip koncepcija ir tęstinis edukacinis procesas, transformatyvus ir įgalinantis studentus integruoti teoriją ir praktiką universitetinėse studijose. Mišrių metodų koncepcijos taikymas sudarė galimybes diagnozuoti, reflektuoti ir išryškinti būsimų specialiųjų pedagogų naudojamus reflektavimo modelius teorinių ir praktinių studijų metu bei veiksnius, darančius poveikį studentų savirefleksijai ir refleksijai apie veiklą bei studijas. Atliktas kokybinės edukacinės diagnostikos tyrimas, analizuojant studentų pateiktas nestruktūruotas refleksijas raštu, taikant fenomenologinės hermeneutikos duomenų apdorojimo metodą. Nustatyta, kokie išoriniai ir vidiniai bei kokio lygmens veiksniai daro stipriausią ir menkiausią įtaką studentų specialiųjų pedagogų reflektyvaus mokymosi veiksmingumui. Kiekybiniu tyrimu (apklausa raštu, naudojant uždaro tipo klausimyną) išryškintos bendrosios studentų reflektyvaus mokymosi tendencijos teorinėse ir praktinėse studijose, papildant kokybinio tyrimo rezultatus. [...] Atskleista reflektyvaus mokymosi latentinė struktūra, parengtas teoriniais ir empiriniais duomenimis grįstas universitetinių studijų reflektyvaus mokymosi modelis. Modelio dimensijos traktuotinos kryptimis tobulinant specialiųjų pedagogų rengimo ir ugdymo procesą, modeliuojant profesinio ugdymo curriculum aukštojoje mokykloje akademiniame, praktiniame ir individualiame lygmenyse, siekiant įgalinti studentus reflektyviai mokytis, analizuojant ir mokantis iš įgytos patirties. [Iš leidinio]

ENThe thesis substantiates reflective learning as a concept and a continued transformative educational process, which provides the students with a possibility to integrate theory and practice in university studies. The application of the concept of mixed methods gave the possibilities to diagnose, reflect and highlight the reflection models, used by future special pedagogues during theoretical and practical studies as well as the factors, influencing the students’ self-reflection and reflection on the activities and the studies. The study of quality educational diagnostics was performed by analyzing the non-structured reflections, provided by students in writing, by applying the method of processing of the data of phenomenological hermeneutics. The external and internal factors, which bring the strongest and weakest influence on the efficiency of reflective education of student special pedagogues as well as the levels of the said factors were identified. The quantity studies (written surveys by using a closed type questionnaire) highlighted the common trends of reflective education of students in theoretical and practical studies by supplementing the results of the quality study. [...] The latent structure of reflective learning is revealed, the model of reflective learning within non-universal studies, based on theoretical and empirical data is prepared. The dimensions of the model should be treated according to directions by improving the process of development and training of special pedagogues by modelling the curriculum of professional education in the higher educational institution at the academic, practical and individual levels for the purpose of providing the students with the possibility to learn reflectively by analyzing and employing the acquired experience.

• Fonologinių gebėjimų apibrėžtis, įvertinimas bei sąsajos su skaitymo sutrikimu (disleksija) / Simona Daniutė, Ingrida Staliūnienė. Specialusis ugdymas 2021, Nr. 2 (43), p. 53-79, 81-108.
• III-IV klasių mokinių refleksyviojo mokymosi raišką sąlygojantys veiksniai : mokytojų požiūrio tyrimas / Rasa Masiukaitė, Dalia Kiliuvienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. Priedas. 2010, Nr. 1 (26), p. 90-95.
• Ikimokyklinio ugdymo pedagogo mentoriaus profesinės praktikos organizavimo ir praktikos refleksijos kompetencijos ypatumai / Ona Monkevičienė, Birutė Autukevičienė. Pedagogika. 2013, 111, p. 176-186.
• Probleminio mokymosi patirtys universiteto studentų refleksijose raštu / Irena Kaffemanienė, Jurgita Lenkauskaitė. Studijos šiuolaikinėje visuomenėje. 2012, Nr. 3(1), p. 107-118.
• Refleksija profesinėje socialinio darbuotojo veikloje / Leta Dromantienė, Valdonė Indrašienė, Justinas Sadauskas. Socialinis darbas. 2016, t. 14, Nr. 1, p. 6-20.
• Reflektyvios mokytojo veiklos raiška specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymo(si) procese / Renata Geležinienė. Mokslas ir edukaciniai procesai. 2010, Nr. 4 (13), p. 22-37.
• Reflektyvus mokymas(is) aukštosios mokyklos edukacinėje aplinkoje / Remigijus Bubnys, Vilma Žydžiūnaitė. Šiauliai : Šiaulių valstybinė kolegija, 2012. Eelektroninis (PDF), 123 p.
• Socialinio darbo praktikos bendruomenėje organizavimas mokymosi mokytis kompetencijos ugdymo aspektu : studentų požiūris / Valdonė Indrašienė, Justinas Sadauskas. Socialinis darbas. 2013, t. 12, Nr. 2, p. 261-272.
• Socialinio darbo studentų patirtis studijų praktikoje : rašytinių refleksijų analizė / Rita Raudeliūnaitė. Socialinis darbas. 2010, t. 9, Nr. 2, p. 48-55.
• Studentų mokymosi praktikoje vertinimas praktikos vadovų požiūriu / Alma Buginytė, Fausta Mickienė, Rūta Sapiegienė. Socialinė sveikata. 2015, Nr. 1 (3), p. 92-101.
• Transformuojančios mokymosi aplinkos ir andragogo bendrųjų kompetencijų poreikis: sveikatos priežiūros specialistų požiūris / Gitana Tolutienė, Alona Rauckienė-Michaelsson. Tiltai. 2022, Nr. 1 (88), p. 80-100.
• Vaikų laisvojo rašinio taikymą pagrindžiančios kokybinio tyrimo teorijos, duomenų rinkimas bei kontentinė analizė / Audronė Juodaitytė, Kristina Rūdytė, Rūta Šiaučiulienė. Kokybiniai edukaciniai tyrimai: teorijos, duomenų rinkimas ir analizė / mokslo redaktorė ir sudarytoja Audronė Juodaitytė. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2012. P. 228-246, 406-407.