Lietuvos saugumo ir gynybos politika: raida ir perspektyvos

LTStraipsnyje analizuojant Lietuvos saugumo ir gynybos politikos raidą nuo 1990 m. iki šių dienų, mėginama apibrėžti jos pagrindines tendencijas ir perspektyvas. Lietuvos saugumo ir gynybos politikai didžiausią įtaką turėjo valstybingumo įtvirtinimo ypatybės. Atsikūrusi Lietuvos valstybė turėjo užtikrinti ne tik valstybės suvereniteto išsaugojimą, bet ir sudaryti palankias sąlygas esminiams teisiniams ir ekonominiams pokyčiams. Šiems uždaviniams įgyvendinti pasirinktas narystės NATO ir ES kelias. Narystės šiose organizacijose kriterijų tenkinimas bei derybų procesas vedė prie visapusiškos valstybės ir visuomenės transformacijos. Saugumo politikoje tai skatino negatyvių nuostatų kaimyninių valstybių atžvilgiu įveikimą bei perėjimą prie bendro saugumo sampratos. Šie procesai lėmė pokyčius gynybos politikoje, perėjimą nuo teritorinės prie kolektyvinės gynybos koncepcijos bei ginkluotųjų pajėgų reformą. Lietuvai tapus ES ir NATO nare, jos saugumo ir gynybos politika prarado buvusį vientisumą – ji skilo į užsienio ir saugumo politiką ir į gynybos politiką. Pirmoji siejama su Europos normatyvinės galios plėtra. Lietuva imasi ambicingo lyderės vaidmens, skleisdama politinių ir ekonominių reformų patyrimą į kaimynines rytų šalis. Lietuvos gynybos politika plėtojama kaip NATO politikos dalis. Pagal savo galimybes prisidėdama prie NATO strategijos įgyvendinimo, Lietuva siekia tapti patikima Aljanso nare. Lietuva palaiko karinės ES dimensijos stiprinimą, tačiau nepritaria galimam ES ir NATO funkcijų ir pajėgumų dubliavimui, savo saugumą siedama su tvirto transatlantinio ryšio išlaikymu.Reikšminiai žodžiai: ES; Gynybos politika; NATO; Saugumas; Defence politics; NATO; NATO. EU; Policy of defence; Security.

ENThe article, by analysing the development of Lithuania’s security and defence policy from 1990 to these days, tries to define its main trends and prospects. The biggest impact on Lithuania’s security and defence policy was made by the specifics of the consolidation of its statehood. The restored Lithuanian state had not only to ensure the preservation of its state sovereignty, but also to form favourable conditions for essential legal and economic changes. In order to implement these tasks, the way of membership in NATO and the EU was chosen. Satisfying the criteria for membership in these organisations and the negotiating process led to a comprehensive transformation of the state and society. In the security policy, it encouraged surmounting negative attitudes towards neighbouring countries and transition to the common security concept. These changes preconditioned changes in the defence policy and transition from the territorial to collective defence concept and a reform of the armed forces. When Lithuania became a member of the EU and NATO, its security and defence policy lost its former integrity and split into foreign and security policy and defence policy. The former is associated with the expansion of the European normative capacity. Lithuania assumed an ambitious role of a leader, disseminating the experience of political and economic reforms to the neighbouring East countries. Lithuania’s defence policy is developed as a part of NATO policy. By contributing to the implementation of NATO strategy to the extent of its possibilities, Lithuania seeks to become a reliable member of the Alliance. Lithuania supports the consolidation of the military dimension of the EU; however, it does not favour possible overlapping of the functions and capacities of the EU and NATO, while associating its security with the maintenance of a strong trans-Atlantic relationship.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History