Koalicinė mažumos Vyriausybė Lietuvoje: sudarymo aplinkybės ir veiklos problemos

LTPolitikos moksluose mažumos vyriausybės ilgą laiką laikytos probleminiais atvejais, tuo tarpu daugumos vyriausybės buvo savaime suprantama „norma“. Tokia nuostata pirmiausia grindžiama tuo, kad parlamentinės daugumos paramą turinčios vyriausybės gali užtikrinti politinį stabilumą ir efektyvų valstybės valdymą. Tačiau ilgainiui parlamentinių demokratijų praktika tokį vertinimą gerokai pakeitė: instituciniu požiūriu, politinės sistemos tokių vyriausybių sudarymui „neprieštarauja“, o politiniu požiūriu, mažumos vyriausybių veikla opozicijos gali būti toleruojama. Šiame straipsnyje analizuojamas mažumos Vyriausybės atvejis Lietuvoje. Pagrindinis dėmesys skiriamas vyriausybės sudarymo aplinkybėms bei veiklos problemoms. Tyrimas grindžiamas Kaare Strom, Valentine Herman, John Pope ir kitų autorių teorinėmis racionalaus pasirinkimo ir naujojo institucionalizmo įžvalgomis, leidžiančiomis įvertinti mažumos vyriausybės sudarymą lėmusius institucinius bei politinius veiksnius, nustatyti pagrindinius vyriausybės bruožus (tipą), išlikimo bei veiklos problemas. Straipsnyje daroma prielaida, kad mažumos vyriausybės sudarymas tirtu atveju, visų pirma, buvo politinių partijų racionalus pasirinkimas, leidžiantis siekti ir trumpalaikių („tarpinių“), ir ilgalaikių („rinkiminių“) tikslų. Pagrindine problema straipsnyje laikomas ne valdančiosios koalicijos ir jos remiamos vyriausybės stabilumo, o jos veiklos efektyvumo klausimas.Reikšminiai žodžiai: Daugiapartinė vyriausybė; Demokratija; Koalicijos; Mažumo vyriausybė; Mažumos vyriausybė; Naujasis institucionalizmas; Parlamentinė demokratija; Parlamentinė opozicija; Partijų politika; Racionalus pasirinkimas; Vyriausybės formavimas; Coalition; Democracy; Government formation; Minority government; Minority government racional choice; Multiparty government; New institutionalism; Parlamentary democracies; Parlamentary opposition; Party politics.

ENPolitical sciences have long considered minority governments as problematic cases, whereas, majority government were considered as a norm. Such an attitude is primarily based on the fact that governments supported by the parliamentary majority can ensure political stability and effective government of the state. However, with time, the practice of parliamentary democracies has significantly changed this attitude: from the institutional point of view, political systems “do not object” to the formation of such government, whereas from the political point of view, minority governments’ activities can be tolerated by the opposition. This article analyses the case of the minority Government in Lithuania. The main attention is focused on the government formation situation and problems in its operation. The research is based on theoretical insights of the rational choice and new institutionalism by Kaare Strom, Valentine Herman, John Pope and other authors allowing to evaluate institutional and political factors determining the formation of a minority government and to define the main type of the government as well as its problems in survival and activities. The article assumes that in the given case the formation of a minority government was first of all determined by the rational choice of political parties enabling them to seek short-term (interim) and long-term (electoral) goals. The author of the article believes that the main problem is not the stability of the governing coalition and the government it supports, but the efficiency of its activities.