Lietuvos įtaka ES Tarybos sprendimams

LTStraipsnyje pristatomi tyrimo, kurio tikslas – išmatuoti ir apibūdinti Lietuvos įtaką Europos Sąjungos (ES) Tarybos sprendimams, rezultatai. Pirma, siekiama identifikuoti Lietuvos vietą ir jos atstovų preferencijas neformaliame ES sprendimų priėmimo tinkle. Antra, bent dviem aspektais (politiniu ir teleologiniu, administraciniu ir organizaciniu) įvertinti Lietuvos gebėjimą „daryti įtaką“ ES Tarybos sprendimams. Nustatyta, kad Lietuvos atstovai ES Taryboje dažniausiai neformaliai bendrauja su savo kaimynais (Baltijos, Skandinavijos šalimis ir ypač su Lenkija), todėl išlieka neformalaus ES Tarybos sprendimų priėmimo tinklo periferijoje. Lietuvos interesai pasižymi gana siaura specializacija, todėl ji tebelieka mažai kuo „įdomi“ sprendimų priėmimo branduoliui. Tokią padėtį taip pat iš dalies sąlygoja respondentų anketose užfiksuotos Lietuvos gebėjimų „daryti įtaką“ problemos. Visgi tai neteikia pagrindo tvirtinti, jog Lietuvos įtaka yra niekinė. Taip pat reikėtų konstatuoti, kad tyrimo medžiaga atskleidė nemažai teigiamų aspektų ir tendencijų, todėl tyrimo metu įvardintos problemos nėra fatališkos ir neišsprendžiamos. Galiausiai be visų gautų rezultatų sąlygiškumo, šis tyrimas buvo svarbus ne tik turinio, bet ir metodologine bei metodine prasme. Šis darbas patvirtina galimybę tirti neformalią komunikaciją, jos pobūdį bei sieti tai su valstybės įtakos laipsniu. Tai gali būti pagrindas ir atspirties taškas tolesniems panašaus pobūdžio tyrinėjimams.Reikšminiai žodžiai: ES Tarybos sprendimai; ES taryba; Europos bendradarbiavimas; Lietuvos įtaka; Sprendimų priėmimas; Decision making; Decisions of ES Council; EU Council; European Union; European negotiations; Lithuanian authority; Europos Sąjunga (European Union).

ENThe paper presents the results of the survey which aims to evaluate and describe Lithuania’s influence on the decisions of the Council of the European Union (EU). Firstly, it seeks to identify the place of Lithuania and its representatives’ preferences in the non-formal EU decision-making network. Secondly, it aims to evaluate Lithuania’s ability to “exert influence” on the decisions of the Council from at least two aspects (political-teleological, administrative-organisational). It has been established that Lithuania’s representatives at the Council mainly informally interact with their neighbours (Baltic States, Scandinavian countries and particularly Poland); therefore, it remains in the periphery of the non-formal EU decision-making network. The scope of Lithuania’s interests is rather narrow, thus it is still of low “interest” to the decision-making nucleus. Such a situation is partially determined by the problems of Lithuania’s ability to “exert influence” as observed by the respondents in questionnaires. Yet, there are no grounds for claiming that Lithuania’s influence is null. The material of the survey revealed a lot of positive aspects and tendencies; therefore, the problems mentioned during the survey are not fatal or insolvable. Besides the conditional nature of the results, the survey is important not only in terms of content, but also in methodological and methodical terms. The study confirms the potential to investigate non-formal communication, its nature, and relate it to the degree of influence of the state. It could be the basis and starting point for further similar studies.