LTStraipsnyje aptariamas kitatikių įvaizdis lietuvių tautosakoje, nurodomos priežastys, įtakojusios tokių naratyvų atsiradimą. Nuostata sumenkinti kitatikį, jo išpažįstamą religiją, yra tarptautinis reiškinys. Kita religija / konfesija vertinama per savos religijos prizmę. Žmonės nesistengė suprasti kitos religijos dogmų, atmetė kitą tikėjimą kaip neteisingą, blogą, vertino kitatikių religines apeigas ir papročius kaip keistus. Šis kartais neigiamas, kartais neutralus vertinimas bei kitų religijų papročių interpretavimas atsispindi ir tautosakoje. Tautosaka apie kitų religijų žmones dėl skirtingo požiūrio į atskiras religijas, siužetų populiarumo gali būti suskirstyta į dvi grupes: 1) folkloras apie ne krikščionis; 2) tautosaka apie krikščionis, bet ne katalikus. Gausiai yra užrašyta siužetų apie kitatikius žydus. Straipsnyje aptariamas žydo-judėjo įvaizdis, supažindinama su populiariausiais siužetais: kraujo “legendomis”, įtakotomis viduramžių prietarų, pasakojimais apie katalikų požiūriu keistus žydų religinius papročius ir religinių švenčių apeigas bei jų interpretacijomis. Kitas krikščioniškas konfesijas (protestantų, sentikių ir stačiatikių) išpažįstantys žmonės tautosakoje minimi rečiau. Folklore užfiksuota, kad jie tik nesupranta vieni kitų bažnyčiose atliekamų apeigų, švenčių prasmės. Kai kada būtent kitatikiams buvo priskiriama magijos galia, - kai jie įtarti kenkimu ar specialiai ieškota jų pagalbos ištikus kokiai nors nelaimei. Religiniai skirtumai ir šiandien padeda atsirasti folkloro kūriniams, dažniausiai anekdotams. Tik dėl tarptautinės aktyvios, dažniausiai negatyvios, veiklos, labiau pastebimi kitų religijų – judaizmo, islamo – atstovai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Kitatikiai; Naratyvai; Religinės konotacijos; Raiška; Lithuanian folklore; People of other religion; Narratives; Religious connotations; Expression.
ENThis article discusses the image of those of other faiths in Lithuanian folklore, and reasons that influenced the development of such narratives. The degrading of those who adhere to another faith is an international phenomenon. Other religions are judged through the prism of one’s own religion. People did not try to understand the dogmas of other religions, and dismiss other faiths as false, bad, and considered the religious traditions and customs of other faiths as strange. Folklore about other religions due to a different view towards particular religions, and the popularity of such plotlines can be divided into two groups: 1) folklore about non-Christians; 2) folklore about Christians, but not Catholics. There are a number of story lines written down about Jews. This article discusses the Jewish-Judeo image, and introduces the reader to the most popular story lines: the blood libel legends influenced by medieval superstitions, stories about the what Catholics considered strange religious customs of Jews and traditions of religious holidays and their interpretations. People confessing other Christian faiths are mentioned less in folk songs. What is recorded in folklore is that they do not understand a few isolated rituals carried out in the church, and the meanings of celebrations. Even today religious differences help develop folklore for creative works, most often anecdotes. Especially due to the active use, often negative, of this folklore all over the world, the adherents of religions such as Judaism and Islam have attracted more attention.