LTDisertacijoje nagrinėjamos skurdo matavimo problemos, pagrindžiamas absoliutaus skurdo koncepcijos bei absoliučios skurdo ribos taikymo tikslingumas, siekiant objektyviai įvertinti skurdo lygį šalyje (ypač vidutinio ekonominio išsivystymo lygio šalyse) bei pagrindžiamas absoliučios skurdo ribos apskaičiavimo metodas. Galiausiai, remiantis skurdo situacijos analize Lietuvoje ir autorės atlikto sociologinio tyrimo duomenų analize, pagrindžiamos skurdo prevencijos ir mažinimo kryptys bei priemonės šalyje. Šio darbo tikslas yra teorinių skurdo koncepcijų bei skurdo ribų apskaičiavimo metodų lyginamosios analizės pagalba pagrįsti absoliučios skurdo ribos apskaičiavimo metodą ir jo praktinį taikymą, atlikti kompleksinę skurdo situacijos Lietuvoje analizę bei parengti pasiūlymus dėl skurdo mažinimo priemonių šalyje įgyvendinimo. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai ir rezultatų apibendrinimas. Įvade nagrinėjamas problemos aktualumas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašomas mokslinis darbo naujumas bei darbe naudoti tyrimo metodai, pristatomi autorės pranešimai ir publikacijos, disertacijos struktūra. Pirmajame skyriuje, remiantis mokslinės literatūros šaltinių analize, nagrinėjami skurdo sampratos diskusiniai klausimai bei pagrindinės skurdo koncepcijos, analizuojami skurdo ribų apskaičiavimo metodai, jų privalumai bei trūkumai. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir konkretizuojami disertacijos uždaviniai.Antrajame skyriuje pagrindžiamas absoliučios skurdo ribos apskaičiavimo metodas bei jo praktinis taikymas Lietuvoje. Remiantis minėtu metodu apskaičiuota absoliučia skurdo riba įvertinamas absoliutaus skurdo lygis bei jo dinamika 2005–2007 m. Lietuvoje, išskiriamos labiausiai skurstančios gyventojų socialines-ekonomines grupės. Skyriaus pabaigoje analizuojami autorės atlikto specialaus sociologinio tyrimo, kurio metu apklausti vienos iš labiausiai skurstančių gyventojų grupių šalyje – šeimų su vaikais, atstovai, rezultatai. Trečiajame skyriuje, remiantis teorinių mokslinės literatūros šaltinių analize, autorės apskaičiuotų absoliutaus skurdo rodiklių, taip pat skurstančių šeimų su vaikais sociologinio tyrimo duomenų ir šalyje vykdomos socialinės politikos analize, pagrindžiamos skurdo prevencijos ir skurdo mažinimo kryptys bei priemonės Lietuvoje.
ENPoverty measurement problems are analysed in the PhD thesis, the reasonability of using absolute poverty line when measuring poverty in a country (especially in middle-income countries) is substantiated as well as absolute poverty line calculation method and poverty alleviation measures in Lithuania are proposed in the PhD thesis. The main objective of the doctoral dissertation is to substantiate an absolute poverty line calculation method and its practical application by means of comparative analysis of theoretical poverty concepts and approaches for poverty line calculations; to carry out a complex analysis of the poverty situation in Lithuania and to work out recommendations as to the implementation of poverty alleviation measures in the country. The thesis consists of an introduction, 3 chapters and the summary of the findings of the research. The introduction of the thesis deals with the relevance of the problem, formulates the objective and tasks of the thesis, describes scientific novelty of the work, presents reports and publications of the author, and the structure of the doctoral dissertation. Chapter 1 explores, based on the analysis of scientific literary sources, debating points in the conception of poverty and main poverty concepts, analyses poverty line calculation techniques, their advantages and disadvantages. In addition, this chapter contains a justification of shortcoming of the poverty measuring technique used in Lithuania and offers a technique allowing to calculate the poverty line in the most proper way so as to objectively assess poverty rate in the country.Chapter 2 substantiates a technique for absolute poverty line calculation and its practical application in Lithuania. Basing on the calculated poverty line, the absolute poverty rate and its dynamics are assessed in Lithuania in 2005–2007, and population groups most of all exposed to poverty are identified. The chapter is concluded with the analysis of findings of a special sociological survey carried out by the author with the view to interviewing representatives of one of the population groups most of all exposed to poverty in Lithuania, i.e., families with children. Chapter 3 recommends and substantiates – based on the analysis of theoretical scientific literature, analysis of absolute poverty indicators and findings of the sociological survey of indigent families with children – poverty prevention and anti-poverty trends and measures in Lithuania.