Is the Finnic lanko a Germanic or a Baltic loan?

LTStraipsnyje aptariama finų žodžio lanko galimai baltiška kilmė. Finų lanko nurodo giminystės ryšį. Šis žodis sutinkamas visose finų kalbose, išskyrus kelias paribio kalbas, pavyzdžiui estų langu, langud, langus: langu(k)se, langu(k)sed, langune: langutse, langutse(d) 'išreiškia nuotakos ir jos giminių ryšį su jaunikio artimaisiais ir atvirkščiai', lanksi (< *langus-i) 'reiškia veiksmą, kuomet jaunoji paimama iš tėvų namų', langu(vana)d 'vyro/žmonos tėvas, motina‘. Lietuvių kalboje yra žodis laiguonas // laigūnas 'žmonos brolis, svainis, laiguonienė 'laiguono žmona', laigonienė 'žmonos brolio žmona; vyro sesuo'. Kaip matyti, šis žodis tiek skambesiu, tiek prasme gana artimas finų lanko – abu jie išreiškia tam tikrą giminystės tipą, atsirandantį su santuoka. Lietuviškas žodis turi aiškią indoeuropietišką kilmę, atpažintą daugumoje etimologinių žodynų. Finų lanko dėl fonetinių priežasčių negali būti tiesiogiai kildintinas iš baltiškojo pamatinio žodžio, kuris atsispindi lietuvių kalbos žodyje laiguonas. Tačiau hipotetiškai nėra neįmanoma, jog šio žodžio šaknis kadaise turėjo variantą *lankV, iš kurio gana įprastiniu būdu galėjo išsirutulioti ir finų lanko. Atkreiptinas dėmesys, jog finų kalbose lanko nėra vienintelis giminystę išreiškiantis terminas, turintis baltiškas šaknis. Kiti gerai žinomi terminai yra heimo 'šeima', morsian 'nuotaka', nepaa 'pusbrolis', nuode 'žmonos/vyro brolis', sisar 'sesuo', tytär 'duktė'.Reikšminiai žodžiai: Balsių kaita; Baltų kalbos; Etimologija; Finų kalbos; Germanų kalbos; Giminiškos kalbos; Giminystės terminai; Istorinis lyginamasis metodas; Skoliniai; Baltic languages; Etimology; Finnic languages; Germanic languages; Istorical comparative method; Loanwords; Related languages; Terms of kinship; Vowel alternation.

ENThe article discusses the possible Baltic origin of the Finnish word lanko. The Finnish lanko points to lineage. This word is found in all Finnish languages, except for a few peripheral languages ​​like Estonian langu, langud, langus: langu(k)se, langu(k)sed, langune: langutse, langutse(d) “expresses the relationship of the bride and her relatives with the close people of the groom and vice versa”, lanksi (< *langus-i) “means the action when the bride is taken from her parents’ home”’ langu(vana)d means “the farther/mother of the husband/wife”. In the Lithuanian language, there is the word laiguonas // laigūnas meaning “the wife’s brother; brother-in-law”; laiguonienė meaning “laiguonas’s wife”; laigonienė meaning “the wife’s brother’s wife; husband’s sister”. As it can be seen, this word, both in its sound and meaning, is fairly close to the Finnish lanko – both express a certain type of family relationship arising from marriage. The Lighuanian word has a clear Indo-European origin that is recognised in most etymological dictionaries. For phonetic reasons, the Finnish word lanko cannot be directly derived from the a Baltic basic word which is reflected in the word of the Lithuanian language laiguonas. It is not possible, however, that the root of this work some time had a version “*lankV”, from which the Finnish lanko could naturally develop. Other well-known terms include heim “family”, morsian “bride”, nepaa “cousin”, nuode “wife’s/husband’s brother”, sisar “sister”, and tytär “daughter”.