Lie. (ž.) äbrinas

LTStraipsnyje aptariama žemaičių žodžio ābrinas („stačio medžio išskobtas indelis su antvožu sviestui, varškei, grietinei ar taukams įsidėti“) kilmė. Ābrinas (su variantais) laikytinas skoliniu iš latvių abra deminutyvų. Labiausiai įprastas latvių deminutyvas abrina, turintis tarmėse plačiausiai pasklidusią ir bendrinėje kalboje dažniausią deminutyvų darybos priesagą -inš, -ina. Iš šios tarminės priesagos, seniau gal ir plačiau vartotos palei Žemaičius, vedinio (abrine) nėra jokių fonetinių ir morfologinių kliūčių kildinti rečiau pasitaikantį variantą abrinė. Įprastinis variantas ābrinas veikiausiai yra atsiradęs iš deminutyvo, padaryto su tame pačiame Kuršo pietvakarių kampe paplitusia deminutyvų priesaga -ins, -ina. Skolinys, vietoj labiau lauktinos moteriškos, turi vyriškos giminės formą ābrinas, galimai dėl pačiose latvių šnektose palei Žemaičius vartojamo minkytuvio pavadinimo vyriškos giminės deminutyvo. Senovinės medinės sviestinės įvairių pavadinimų iš lietuvių tarmių galima rasti ne taip jau mažai. Labiausiai tarmėse paplitęs ir seniausias, žinomas nuo XVI a, yra vogōnas. Labiausiai įsidėmėtinas semantikos dalykas yra tai, kad vogōnas, kaip ir ābrinas, nežinomas reikšme „minkytuvis, duonlovis“, kuri įprasta ne tik latvių abra, bet nesvetima ir daliai slavų kalbų atsakančių pavyzdžių, plg. čekų vahan, slovakų vahan (havan). Reikšmę „(medinis) dubuo (su antvožu)“ galima būtų laikyti pereinamąja nuo „minkytuvis, duonlovis“; lovys“ prie „medinė sviestinė, veželė“. Ją turi ne tik prūsų, latvių ir dalis lietuvių senųjų pavyzdžių, bet nemažai ir slavų žodžių.Reikšminiai žodžiai: Gegografinis paplitimas; Kilmė; Latvybė; Leticizmas; Semantinis pakitimas; Skolinys; Tarmės; Žemaičiai; Derivation; Dialects; Geographical spread; Letticism; Loanword; Samogitians; Semantic transfer.

ENDespite differences in meaning and wider geographical distribution, Lith. (Samog.) abrinas 'wooden butter-dish with cover' should also be treated as a Letticism like Lith. (Samog.) abrė (abra) 'kneading-trough' (< Latv. abra, dial, also abre 'idem'). The source of this word and of its variants is dialectal diminutive forms of Latv. abra, e.g., Lith. (Samog.) abrinė < Latv. (dial.) abrine. The usual form abrinas most probably goes back to the diminutive containing the suffix -ins, -ina, current in the south-western corner of Latvian. The masculine gender could have existed already in the Latvian dialectal diminutive, or it could develop in Samogitian due to the suffix -inas on the formal nounal analogy or even merely under the morphological influence of the synonymous Slavicism vogonas. Concerning the semantic transfer (from 'kneading-trough' to 'wooden butter-dish'), cf. (1) Lith. dial, vogonas 'wooden butter-dish' and Czech and Slovak vahan 'kneading-trough', Belorus. vaganec 'trough (for sand)', and (2) also one more Slavic loanword - Lith. dėžė 'box, chest', (dial., rarely) 'wooden butter-dish' and Belorus. dzjaža, Pol. dzieża 'kneading trough'. Samog. abrinas is a comparatively recent loanword, its first traces are found in Samogitian written records in the early nineteenth century. [text from author]