Vaikas senojoje lietuvių ikonografijoje ir fotografijoje (nuo XVI a. iki XX a. penktojo dešimtmečio)

LTStraipsnyje aptariamas vaiko vaizdavimas lietuvių istorinėje fotografijoje nuo XIX amžiaus iki XX amžiaus penktojo dešimtmečio. Seniausiu vaiko ir žaislų atvaizdu Lietuvoje autorius laiko kasinėjant Vilniaus Žemutinės pilies griuvėsius rastą XVI a. koklį, kuriame pavaizduotas mediniu arkliuku ir moliūgu – barškalu žaidžiantis vaikas. Pažymima, kad pirmosios fotografijos, kuriose buvo užfiksuoti vaikai, Lietuvoje pasirodė XIX a. pabaigoje ir paplito Lietuvoje XX a. trečiajame dešimtmetyje. Pagal fotografavimo laiką ir vietą autorius išskiria būdingus vaikų portretus: nuo XIX a. pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo, prieškario, Antrojo pasaulinio karo laikotarpio, pokario metų. Pažymima, kad ankstyviausiose šeimos fotografijose suaugusieji ir vaikai dažniausiai būna susieti giminystės ryšiais. Senosiose fotografijose, kai tėvai fotografavosi su vaikais, dažniausiai mažieji vaikai stovėdavo prie tėvų pirmoje eilėje. Vyresnieji vaikai stovėdavo už tėvų nugaros, o kiek jaunesni – tarp tėvo ir motinos. Prie motinos dažniausiai stovėdavo dukra, prie tėvo – sūnus. Emocinė fotografijų išraiška, jų informatyvumas, anot autoriaus kito su istorinėmis laikmečio aktualijomis. Išskirtinis dėmesys straipsnyje skiriamas žymaus etnografo, kraštotyrininkao ir mokytojo Balio Buračo (1872–1972), vadinamo etnografinės fotografijos pradininku Lietuvoje, vaikų fotografijoms. Autorius teigia, kad B.Buračo albumuose užfiksuota prieškario Lietuvos vaikų portretų ir vaizdų panorama yra savotiškas to meto vaikų gyvenimo metraštis.Reikšminiai žodžiai: Antropologija; Balio Buračo fotografijų albumas „ Vaikai"; Balys Buračas; Fotografija; Ikonografija; Lietuvos etnografinės fotografijos; Lietuvos istorinė ikonografija; Prieškario Lietuvos vaikai Balio Buračo fotografijose; Senoji Lietuvos fotografija; Vaikas; Vaikas lietuvių istorinėje ikonografijoje, senoji lietuvių fotografija ir antropologija, šeima ir vaikas lietuvių etnografinėje fotografijoje; Vaiko portretas senojoje lietuvių fotografijoje; Šeima ir vaikas; Anthropology; Balys Buračas; Child; Child in historical Lithuanian iconography; Child's portrait in old Lithuanian photography; Children of pre-war Lithuania in photography of Balys Buracas, album of photographs "Children "; Family and child; Family and child in Lithuanian ethnographical photograph; Historical Lithuanian iconography; Iconography; Lithuania; Lithuanian ethnographical photos; Old Lithuanian photography; Old Lithuanian photography and anthropology; Photography.

ENThe article discusses the portrayal of the child in the Lithuanian historical photography from the nineteenth century to the forties of the twentieth century. The author considers the tile with an image of a child playing with a wooden horse and pumpkin rattle of the sixteenth century, which was found during excavations at the Lower Castle of Vilnius, as the oldest image of a child and toys in Lithuania. It should be noted that the first photographs where children were captured appeared in Lithuania at the end of the nineteenth century and spread in the country in the twenties of the twentieth century. In terms of the time and place of photography, the author distinguishes the following children’s portraits: from the end of the nineteenth century to the First World War, the pre-war period, the period of the Second World War, and the after-war period. It should be noted that in the earliest family photographs, adults and children are usually connected with family ties. On old pictures, when parents were photographed with children, little children usually stood near their parents in the front row. Older children stood behind their parents, and slightly younger ones – between father and mother. In most cases, a daughter stood next to her mother, and son – next to his father. According to the author, the emotional expression of photographs and their informative value was changing in line with the historical context of the period. Particular attention is paid in the article to the photography of children taken by the famous ethnographer, specialist in local lore, and teacher Balys Buračas (1872–1972), who is known as the pioneer of ethnographic photography in Lithuania. The author of the article claims that the panorama of pre-war Lithuanian children’s portraits and images recorded in Buračas’s albums is a peculiar chronicle of that time’s children.

• Etnologija / Ethnology
• Menotyra / Arts
• Istorija / History