Žaislas vaiko socializacijoje XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje

LTStraipsnyje siekiama atskleisti žaislo įtaką vaiko socializacijai skirtingų socialinių sluoksnių-valstiečių ir amatininkų- šeimose XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje. Skirtingoje socialinėje aplinkoje augusių vaikų žaislai analizuojami pagal vaikų amžiaus grupes, lytį, siejami su šeimos ir bendruomeninio gyvenimo papročiais, žaislų gamyba ir naudojimu, su vaikų tėvų išsilavinimu, užsiėmimu, ekonomine padėtimi, gyvenamąja vieta, vaikų darbine veikla ir mokymusi. Pagrindinis straipsnio šaltinis - tyrimų medžiaga, kurią autorė rinko nuo1988 m. visuose Lietuvos regionuose. Autorė teigia, kad vaiko socializacijai valstiečio šeimoje didžiausią reikšmę turėjo namų darbo žaislai, kuriuos darydavo tėvai ir patys vaikai. Žaislai buvo susiję su tėvų gyvenimo būdu, veikla, šeimos ir bendruomenės papročiais. Didžiausią reikšmę vaiko socializacijai turėjo piemenukų žaislai, kurie skatino bendravimą, ugdė darbinius įgūdžius. Vaiko socializacijai amatininko šeimoje svarbią reikšmę turėjo tie žaislai, kuriuos jie padėdavo daryti savo tėvams. Pasiturinčio amatininko vaikai turėdavo daugiau laiko žaisti ir daugiau pirktinių žaislų nei nepasiturinčių amatininkų vaikai. Prieinama prie išvados, kad vaiko žaislams turėjo įtakos konkretaus regiono gamtinė aplinka, geografinė, politinė padėtis, socialinė, ekonominė ir kultūrinė pažanga. Teigiama, kad žaislai turėjo didesnę reikšmę vaiko socializacijai Suvalkijoje, Žemaitijoje, Mažojoje Lietuvoje, nes čia gyveno daugiau pasiturinčių valstiečių, kurių vaikai vėliau pradėdavo dirbti, todėl ilgiau žaisdavo.Reikšminiai žodžiai: Namų darbo žaislai; Piemenys; Pirktiniai žaislai; Socializacija; Vaikai; Children; Childres; Cocialization; Factory made toys; Handmade toys; Shepherds; Socialisation.

ENThe article seeks to reveal the influence toys have on the socialisation of children from different social layers: in families of peasants and craftsmen in the late 19th–early 20th c. Toys belonging to children growing up in different social environments are analysed according to children’s age groups, gender, family and community habits, toy production and use, parents’ education, occupation, economic status, place of residence, children’s work and education activities. The main source of the article is the research material, which the author collected in all regions of Lithuania since 1988. The author claims that the socialisation of children from peasants’ families was largely influenced by homemade toys made by parents and children themselves. These toys were related to the parents’ life style, activities, family and community habits. Shepherd boys’ toys had the major impact on children’s socialisation. They encouraged communication and developed their skills for future work. In craftsmen’s families, children’s socialisation was primarily influenced by the toys they helped their parents to make. Children of wealthy craftsmen had more time to play and more opportunities to buy factory toys than children of peasants. The author concludes that children’s toys were influenced by the geographical environment of a given region, its geographical, political, social, economic and cultural progress. The author claims that toys had a greater influence on the socialisation of children in Suvalkija, Samogitia, Lithuanian Minor, because these regions were more inhabited by wealthier peasants, whose children started to work later thus playing longer.