Vaikų mokymo(si) vaizdai tremtinių atsiminimuose
LTNepaisant skirtingų išvykimo iš šalies priežasčių, visi, atsiradę svetur, susiduria su nutautėjimo pavojumi. Ypač jis gresia vaikams. Būtent jų veikloje (žaidžiant, mokantis ir pan.) greičiau įsivyrauja svetima kultūra, nes jie skaudžiau naujoje aplinkoje išgyvena savo „kitoniškumą". Suprantama, išlaikyti tautinį identitetą svetur dabartiniai lietuviai turi geresnes sąlygas nei tremtiniai, bet lengvesnio pragyvenimo galimybė naujose vietose gimdo ir kosmopolitines nuotaikas. Susipažinimas su tremtinių bandymais išlaikyti savo atžalas lietuviais akivaizdžiai įtikina, kad meilė savo kultūrai, kalbai - tai vienas iš veiksnių, į ką remiasi žmogaus dvasinis gyvenimas ir kas sulaiko nuo per didelio susižavėjimo svetimais dievais. Lietuvių vaikų mokymas(is) tremties vietose yra aprašytas ne vienuose atsiminimuose. Rašo apie tai ir 1941 m. tremtiniai, ir patyrusieji pokario deportacijas. Tai svarbus dvasinio gyvenimo baras, kartu ir tautinio identiteto išlaikymo veiksnys. Tačiau šis memuaristikos aspektas nėra tyrinėtas. Straipsnyje bandau apžvelgti šio reiškinio ypatumus, remdamasi tais memuarais, kuriuose įžiūrėjau vaizdingą tikrovės atkūrimo nuostatą. Tai almanachas Tremtinių Lietuva, straipsnių rinkiniai Ešelonai į rytus, Amžino įšalo žemė ir atskirų autorių atsiminimų knygos: Jono Griciaus Vingiai, Jadvygos Tarasonienės Esate ištremta pagrįstai, Elenos Juciutės Igarkos Naujamiestis, Algio Šerėno Записки ссыльного, Kęstučio Paltanavičiaus Gydytojas už spygliuotų įšalų, mano pačios knygoje Mažos žvaigždės kurčioj sutemoj ir kt. Tyrimui pasirinkti skirtingose tremties vietose gyvenusių lietuvių atsiminimai. Tai ne vien 1941 m. deportuotų, bet ir pokario tremtinių atsiminimai, leidę nustatyti tipiškus reiškinius, nepriklausančius nuo tremties sąlygų. [Iš teksto, p. 63]Reikšminiai žodžiai: Atsiminimai; Lietuviško rašto mokymas; Lietuviško rašto mokymasis; Mokyklų lankymas; Rusiškos mokyklos; Rusiškų; Rusiškų mokyklų lankymas; Tautinis tapatumas; Tautinė tapatybė; Tremtis; Attendance of Russian schools; Attendance ofRussian schools; Deportation; Exile; Memoir; National identity; Recollections; Russian schools; Teaching of Lithuanian writing; Teaching of Lithuanian writting.
ENThe present article analyzes more than 10 memoir books of deportees of 1941 and after war period in the aspect of education. The author focuses on the informal education of children at home as well as in Russian schools. Both aspects and their impact on the development of the Lithuanian language shills are being investigated. The author focuses her attention on the circumstances and difficulties experienced in the teaching/ learning processes: the absence of the Lithuanian alphabet during the war period, bad knowledge of the Russian language, lack of schools, interference of functionaries. Attention is also paid to the specific forms of teaching/learning Lithuanian script in the conditions of exile. [From the publication]
