Punsko tarmės įvardžių savitumas

LTStraipsnyje pateikiamos paskirų Punsko tarmės įvardžių formos ir jų vartosena. Tarmės pavyzdžiai parašyti fonetine transkripcija, o šalia jos – atitikmenys bendrinėje kalboje. Straipsnio pabaigoje pateikiami transkripcijos ženklai. Punsko tarmė pagal dabartinį tarmių skirstymą priklauso pietų aukštaičių, kitaip – dzūkų tarmei. Tarmei yra būdingas fonetinis reiškinys – dzūkavimas. Lenkijos teritorijoje pastebėtas yra dvejopas dzūkavimas: Punsko (nepalatalinis, kuris apima plotą maždaug nuo Punsko į pietryčius iki Radžiūčių, Dusnyčios) ir Seinų (palatalinis, kuris apima mažą plotą į rytus nuo Žagarių, per Aradnykus iki Morkiškės). Pastebima, kad asmeninių įvardžių aš ir tu bei mæ:s, ju:s vietininko linksnio formos (reikšmė – viduje) vartojamos yra labai retai. Jas pavaduoja prielinksninės konstrukcijos su prielinksniais pas, palei su galininku, už, ant su kilmininku ir pan. Įvardžių mæ:s, ju:s naudininko linksnio formos yra dvejopos: su galūnėmis -i, -m, -iem, tai yra m'umi, j'umi ir m'umiem, j'umiem. Asmeniniai savybiniai įvardžiai Punsko tarmėje bemaž visi sudaiktavardėję. Parodomasis įvardis tai dažniausiai vartojamas yra vardininko, galininko, kartais kilmininko reikšme. Vienaskaitos įnagininko linksnyje vyriškosios giminės įvardžiai jis, tas, anas, š'ыitas, kas, katr'ыis ir moteriškosios giminės įvardžiai ji:, to:j, an'o:j, šыt'o:j, katr'i: turi galūnėje pridėtą -m. Šioje tarmėje nėra reikšminio skirtumo tarp įvardžių katr'ыs ir kur'ыs. Jie abu nurodo daiktą ar ypatybę išskirdami juos iš dviejų ar daugiau kaip dviejų daiktų ar ypatybių.Reikšminiai žodžiai: Izoliuotos šnektos; Lietuvių dialektologija; Pietų aukštaičių patarmė; Punsko lietuvių šnekta; Punsko šnekta; Reikšmė; Tarminė fonetika; Įvardis; Įvardžiai; Dialect phonetics; Isolated dialects; Lithuanian dialectology; Meaning; Pronoun; Pronouns; Punsk Lithuanian dialect; Punsk dialect; Punskas subdialect; Southern aukštaitian dialect.

ENThe forms of individual pronouns and their usage in the dialect of Punsk are provided in the article. The examples of the dialect are written in phonetic transcription, and their equivalents in the standard language are provided. At the end of the article, transcription symbols are provided. The dialect of Punsk belongs to the Southern Aukštaitian, aka the Dzūkian Dialect, according to the current classification of dialects. A phonetic phenomenon, a Dzūkian manner of speaking, is characteristic of the dialect. In the Polish territory, two types of the Dzūkian manner of speaking are observed: the Punsk type (non-palatal used in the area from Punsk to the south east till Radziucie, Dusznica) and the Sejny (palatal used in a small area to the east from Zegary, across Ogrodniki to Markiszki). It was noticed that the locative case (meaning ‘inside’) of personal pronouns aš and tu, as well as mæ:s, ju:s are very seldom used. They are substituted by prepositional constructions with prepositions pas, palei with the accusative case; už, ant with the genitive case, etc. The dative case of pronouns mæ:s, ju:s has two forms: with endings -i, -m, -iem, i.e. m'umi, j'umi and m'umiem, j'umiem. Nearly all personal possessive pronouns in the dialect of Punsk have nominalised. The demonstrative pronoun is most often used in the meaning of the nominative, accusative and sometimes genitive cases. In the instrumental case of the singular, the masculine pronouns jis, tas, anas, š'ыitas, kas, katr'ыis and the feminine pronouns ji:, to:j, an'o:j, šыt'o:j, katr'i: have –m in their ending. There is no difference in the meaning between pronouns katr'ыs and kur'ыs in this dialect. Both of them denote a thing or quality and distinguish it from two or more things or qualities.