LTStraipsnyje aptariama Punsko ir Seinų apylinkių šnektos, kurios atstovauja vienai seniausių išlikusių indoeuropiečių kalbų Lenkijoje. Šios šnektos priklauso lietuvių pietų aukštaičių tarmei. Punsko šnektos ribą žymi priebalsių c ir afrikatos dz kietinimas (ca 'čia', dzidzulis 'didžiulis'). Šnektos turi visas pietų aukštaičių tarmei būdingas ypatybes: dvigarsiai am, an, em, en išlaikomi sveiki, o ilgieji ą ir ę verčiami u·, i·; priebalsiai t', d' prieš i·, i (ie) tariami c', dz' ir č', dž' (vadinamasis dzūkavimas); priebalsio l prieš e·, e (ei), ė ir priebalsių r, s, š, ž prieš i· (
ENThe article discusses the sub-dialects of Puńsk and Seiny areas, which represent one of the oldest surviving Indo-European languages in Poland. These sub-dialects belong to the Lithuanian southern Aukštaičiai dialect. The boundary of Puńsk sub-dialect is marked by the hardening of consonants c and affricates dz (ca 'čia', dzidzulis 'didžiulis'). The sib-dialects have all characteristic features of the southern Aukštaičiai dialect: diphthongs am, an, em, and en remain unaffected, while the long ą and ę are transformed into u·, i·; consonats t' and d' before i·, i (ie) are pronounced as c', dz', and č', dž' (the so-called dzūkavimas); hardening of the consonant l before e·, e (ei), ė and of consonants r, s, š, and ž before i· (