ES perskirstomųjų politikų reformos: ES plėtros veiksnio vaidmuo : disertacija

LTPrasidėjus ES plėtros procesui buvo pradėta kalbėti apie tai, kad kur kas labiau agrarinių ir silpniau išsivysčiusių, palyginus su tuometinėmis ES valstybėmis narėmis, Rytų ir Vidurio Europos valstybių prisijungimas paskatins ES perskirstomųjų politikų . Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir Sanglaudos politikos . radikalias reformas. Dėl BŽŪP reformos buvo sutarta 2003 m. Žemės ūkio ministrų taryboje, o dėl Sanglaudos politikos reformos . 2005 m. Briuselio Europos Viršūnių Taryboje. Europos Komisijos pasiūlymuose ir valstybių narių derybų dėl reformų eigoje daug dėmesio, ypač Sanglaudos politikos reformos atveju, buvo skiriama ES plėtros iššūkių akcentavimui. Šiame darbe išsamiai nagrinėjamos dvi minėtos paskutinės ES perskirstomųjų politikų reformos: 2002.2003 m. BŽŪP reforma ir 2004.2006 m. Sanglaudos politikos reforma, siekiant įvertinti, kokį iš tikrųjų poveikį Europos Komisijos pateiktiems reformų pasiūlymams ir reformų rezultatams turėjo ES plėtra. Darbe įrodinėjama, kad ES plėtros veiksnys, nors Europos Komisijos pasiūlymuose buvo akcentuojamas kaip skatinantis iš esmės reformuoti BŽŪP ir Sanglaudos politiką, iš tikrųjų minėtoms ES perskirstomųjų politikų reformoms turėjo minimalią įtaką. Parodoma, kad ES plėtra nepaskatino radikalių ES perskirstomųjų politikų reformų, nes daug didesnį poveikį reformų rezultatams turėjo ES valstybių narių pozicijas nulėmę finansiniai interesai.

ENUpon the commencement of the EU expansion process, there were discussions that the accession of the Eastern and Central European states, which were much more agrarian and much less developed comparing with the EU Member States, would encourage certain re-distribution of the EU policies and radical reforms of the Common Agricultural Policy and the Cohesion Policy. The reform of the Common Agricultural Policy was agreed upon during the Council of Ministers of Agriculture in 2003, the reform of the Cohesion Policy was coordinated during the European Council in Brussels in 2005. In the proposals by the European Commission and during the member states’ negotiations with regard to the reforms a lot of attention, especially with regard to the reform of the Cohesion Policy, was dedicated to the emphasis of the EU development challenges. The study provides a comprehensive analysis of two of the aforementioned reforms of the EU redistribution policies: the reform of the Common Agricultural Policy of 2002.2003 and the reform of the Cohesion Policy of 2004.2006, for the purpose of evaluation of the real influence of extension of the EU on the reform related proposals of the European Commission and the results of the reforms. The study makes attempts to prove that the EU development factor, although emphasized in the proposals of the European Commission as encouraging an essential reform of the Common Agricultural Policy and the Cohesion Policy, had actually the minimum influence on the aforementioned reforms of the EU redistribution policies. The study shows that the EU expansion failed to encourage any radical reforms of the EU redistribution policies, since the financial interests, which determined the positions of the EU member states had much bigger influence on the reforms.