Emmanuelio Levino desinteressement samprata kaip filosofinė Fiodoro Dostojevskio kaltės sampratos interpretacija

LTStraipsnyje nagrinėjama Emmanuelio Levino nesuinteresuotumo samprata kaip filosofinė Fiodoro Dostojevskio kaltės sampratos interpretacija. Iškeliama F. Dostojevskio tekstų interpretacijų įvairovė. E. Levinas, skirtingai nei Z.Freudas ar F. Nietzsche, F. Dostojevskio tekstuose akcentavo etinį aspektą. Pamatinės E. Levino etikos sąvokos „nesuinteresuotumas“ nėra galimybės interpretuoti vien iš Vakarų filosofijos perspektyvos, darant prielaidą, kad ji yra F. Dostojevskio atrastos kaltės sampratos leviniška filosofinė interpretacija. Analizuojamas E. Levino požiūris, kad atsakomybė iš esmės yra atsakomybė už kitą asmenį, o etinis santykis tarp asmenų yra asimetrinis. Šis asimetriškumas grindžiamas F. Dostojevskio romano „Broliai Karamazovai“ herojaus vienuolio Zosimos mintimi, kad mes visi esame kalti dėl visko, už visus ir prieš visus. Šios idėjos konkretūs aspektai atskleidžiami nagrinėjant F. Dostojevskio romanus ir E. Levino filosofinę teoriją. Pažymint, kad F. Dostojevskis nuolatos ieškojo herojaus, kurio religingumas reikštųsi kaip save atiduodanti tarnystė kitam, keliamas klausimas, ar Zosimos formuluojamas ir E. Levino nuolatos kartojamas visiškos atsakomybės reikalavimas nėra utopiškas, ar tokios atsakomybės nešėjas pajėgus realiai prisiimtą kaltę be kaltės pakelti, ar besąlygiška atsakomybė neveda į susinaikinimą, savo asmenybės pažeminimą ir praradimą. Konstatuojama, kad leviniška asmens tapatumą steigianti atsakomybė nėra įvykis, kuris nutinka subjektui, ji yra ankstesnė už esmę ir laisvę ir yra pasyvaus tapatumo išraiška.