Vaikiškumo supratimo variantai XIX a. lietuvių literatūroje

LTStraipsnyje, remiantis Ph. Aries, analizavusiu vaikystės supratimo istoriją, C. Geertz‘o antropologiniu kultūros ir naujojo istorizmo (St. Greenblatt) patirtimi, tyrinėjami vaikiškumo fenomeno variantai XIX a. lietuvių literatūroje – Simono Daukanto, Antano Baranausko, Motiejaus Valančiaus, Kajetono Aleknavičiaus, Ksavero Sakalausko-Vanagėlio kūryboje. XIX a. antrosios pusės lietuvių, ypač aušrininkų poezijoje atgyja daukantiškoji programa, akcentavusi istorinės vaikystės, susijusios su idiliniu rojaus vaizdavimu, mitą. Kita vertus, aušrininkai ir ypač varpininkai istorinės vaikystės mitą traktuoja kaip istorinės negalios išraišką, kaip savosios istorijos neišmanymą ir savosios tautinės tapatybės nesuvokimą. XIX a. pabaigoje istorinės vaikystės mitas lietuvių poezijoje ir publicistikoje buvo kritikuojamas dėl istorinio sąmoningumo stokos. XIX a. lietuvių kultūroje istorinės vaikystės mitas, reprezentuojantis tautos biografijos pradžios mitą, buvo nacionalinio tapatumo dalis ir tam tikra tapatumo politika. XIX a. lietuvių literatūroje vaikiškumo supratimo istorija žymi lietuvių kūrėjų sąmoningumo judesį, reprezentuojantį dvikryptį asmens ir bendruomenės judėjimą į tobulesnę žmonijos raidos pakopą, įprasminančią šviečiamąją būties formą, ir judėjimą atgal, išreiškiantį siekį sugrįžti į idilinį rojų, į palaiminga nežinojimą, ir sykiu perteikiantį silpną istorinės savivokos lygį. Į šią mitinio ir istorinio sąmoningumo dinamiką įsiterpia ir įvairiapusis vaiko vaizdinys, išryškinantis etinės savivokos ženklus ir atskleidžiantis natūralų vaikystės patirties pasaulį.Reikšminiai žodžiai: Biblinis gyvenimo būdas; Biblinė vaikiškumo idėja; Istorinis nekaltumo amžius; Istorinės vaikystės mitas; Istorinės vaikystės mito kritika; Nacionalinė tapatybė; Naujais istorizmas; Naujasis istorizmas; Palaimingas nežinojimas; Tautinis tapatumas; Vaikiškumo istorija; Vaikiškumo istorijos variantai; Biblical life style; Biblical life tyle; Blissful ingnorance; Childishness history; Historical century of innocece blissful ignorance; Historical century of innocence; National identity; New historicism; New historicizm; The Myth of historical childhood; The biblical childishness idea; The critic of the myth of historical childhood; The variants of childishness history.

ENThe article is based on Ph. Aries’s analysis of the history of childhood perception, C. Geertz’s anthropology culture and new historicism (St. Greenblatt). The article analyses the variants of childishness in the 19th century Lithuanian literature represented by Simonas Daukantas, Antanas Baranauskas, Motiejus Valančius, Kajetonas Aleknavičius, Ksaveras Sakaulauskas-Vanagėlis. In the second half of the 19th century, S. Daukantas programme highlighting the myth of historical childhood related to the representation of the idyllic paradise prevailed in the Lithuanian poetry. On the other hand, Lithuanian poets interpret the myth of historical childhood as an expression of historical disability, ignorance of one’s own history and incomprehension of one’s national identity. In the late 19th century, the myth of historical childhood in Lithuanian poetry and journalism was criticised because of the lack of historical consciousness. In the Lithuanian literature of the 19th century, the myth of historical childhood representing the myth of the outset of the nation’s biography was part of the national identity and some kind of political identity. In the Lithuanian literature of the 19th century, the history of perception of childhood marks the movement of Lithuanian writers’ consciousness, which represents the bidirectional movement of the individual and society into a more progressive phase of humankind development representing the educational form of existence and the backward movement representing the desire to return back to the idyllic paradise, to the blissful ignorance. This dynamics of mythical and historical consciousness is interfered by a versatile image of a child highlighting the signs of ethical self-perception and revealing the natural world of childhood experience.