Petras Armonas muzikinių kultūrų kryžkelėse

LTPetras Armonas (1907–1997) – violončelininkas, dirigentas, vargonininkas, pedagogas, gausios Armonų muzikinės dinastijos pradininkas. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos darbavosi Lietuvoje, tačiau artėjant Raudonajai armijai pasitraukė į Vakarus, kur ir prabėgo jo likęs gyvenimas. Šioje knygoje pateikiama nuodugni Petro Armono gyvenimo bei muzikinės veiklos analizė. Pirmajame skyriuje („Lietuvoje“) rašoma apie būsimo muziko vaikystę bei jaunystę, jo studijų metus Klaipėdos konservatorijoje, darbą Šiaulių berniukų gimnazijoje ir valstybinėje muzikos mokykloje, šio miesto muzikinio teatro įkūrimą, P. Armono kaip kamerinio ansamblio dalyvio ir simfoninio orkestro dirigento koncertinį repertuarą. Antrajame skyriuje („Išeivio dalia“) apžvelgiamas jo gyvenimas Austrijoje, Vokietijoje ir JAV, akcentuojami pagrindiniai veiklos tikslai: 1) aktyviai reikštis kartu su kitais lietuviais muzikos baruose ir garsinti Lietuvos vardą; 2) tobulinti savo kaip profesionalaus violončelininko ir chorvedžio įgūdžius. Knygoje P. Armonas parodomas ir kaip vargonininkas, mokytojas, lietuvių vokalinio-choreografinio ansamblio „Dainava“, vokalinio vyrų kvarteto ir moterų seksteto, dainų švenčių organizatorius, instrumentinės muzikos puoselėtojas, grojęs fortepijoniniame trio ir styginių kvartete, amerikiečių styginių orkestro vadovas, koncertavęs ne tik lietuviškai, bet ir svetimtaučių auditorijai. Siekiama atskleisti P. Armono pastangas muzikos pagalba vienyti tautiečius, prusinti juos meno srityje ir integruoti lietuvių, kaip uždaros etninės bendrijos, veiklą į JAV kultūrinį gyvenimą. [Iš leidinio]

ENPetras Armonas (1907–1997) – violoncellist, conductor, organist, pedagogue, and patriarch of the Armonas musical dynasty. Until the end of the Second World War, he worked in Lithuania, however, when the Red Army approached Lithuania, he moved to the West, where he spent the rest of his life. This book presents a comprehensive analysis of the life and musical activities of Armonas. The first chapter (in Lithuania) records the childhood and youth of the would-be musician, his years of studies in Klaipėda Conservatory, his work in Šiauliai gymnasium for boys and the state music school, the establishment of a music theatre in this town, Armonas’ concert repertoire as a member of a chamber orchestra and conductor of a symphonic orchestra. The second chapter (Lot of an Exile) reviews his life in Austria, Germany, and the United States, emphasizing his main goals: 1) To actively participate, together with other Lithuanians, in musical life and to glorify the name of Lithuania; 2) To improve his skills as a professional violoncellist and choirmaster. The book shows Armonas as an organist, teacher, organizer of the Lithuanian vocal-choreographic group Dainava, vocal men’s quartet and women’s sextet, song festivals, as a person nurturing instrumental music, who played in a fortepiano trio and a string quartet, who was a conductor of an American string orchestra, who performed not only for the Lithuanian public, but also for the foreign public. The book seeks to reveal Armonas’ efforts to use music to unite his fellow countrymen, to educate their arts taste and to integrate the activities of Lithuanians, as a closed ethnic community, into American cultural life.