LTStraipsnyje apžvelgiami deminutyvai Mariaus Katiliškio novelių rinkinyje „Seno kareivio sugrįžimas“, siekiama išsiaiškinti, kokios įtakos pasirenkant ir vartojant deminutyvinius vedinius rašytojui turėjo tarmė ir bendrinė kalba, kaip jos atsispindi deminutyvų daryboje ir semantikoje. Analizė atskleidė, kad deminutyvų darybai vartotos daugiausia bendrinei lietuvių kalbai būdingos priesagos. Dariausios yra deminutyvinės priesagos -elis, -ė, -(i)ukas, -ė, -ėlis, -ė, -(i)utis, -ė, -aitis, -ė. Iš jų tik priesaga -(i)utis, -ė yra apibūdinama kaip tarminė, būdinga vakarų aukštaičiams. Iš tarminių priesagų pasirinkta daugiau tokių, kurios būdingos rytų aukštaičių patarmei. Su rytų aukštaičiams būdingomis priesagomis -(i)okas, -ė, -iotė, -iščias, -ia sudaryta daugiau deminutyvų ir jie vartojami dažniau negu su vakarų aukštaičiams būdingomis priesagomis. Žagarės apylinkėse vartojamos priesagos -atis, -ė vedinių nerasta iš viso. Beveik visi rasti deminutyviniai vediniai yra būdingi bendrinės lietuvių kaibos leksikai. Tie deminutyvai, kurie skiriami tarminiams žodžiams, yra būdingi rytų aukštaičių patarmei. Tekste rasti barbarizmai (slavizmai) dažniau yra vartojami aukštaičių negu žemaičių ypač rytinėje aukštaičių dalyje. Katiliškio vartojami tarminiai žodžiai ir jų darybos formantai yra būdingesni ne vakarų, o rytų aukštaičiams. Tokiai deminutyvų darybai įtakos galėjo turėti rašytojo motinos, kilusios nuo Rokiškio, kalba. Be to, Joniškio šnektos yra vartojamos visai greta rytų aukštaičių teritorijos, todėl abiejų patarmių ypatybės gali būti susipynusios, nebelikę tikslių ribų.Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Deminutyvai; Deminutyvinės priesagos; Deminutyvų priesagos; Rytų aukštaičiai; Vakarų aukštaičių patarmė; Diminutive suffixes; Diminutives; East Aukštaitian subdialect; Literary language; Standardt Lithuanian; The East Aukštaitian sub-dialect; The West Aukštaitian sub-dialect; West Aukštaitian subdialect.
ENThe article deals with diminutives in the collection of short stories “The Return of the Old Soldier” by M. Katiliškis. The author seeks to find out what influence the dialect and literary language had on M. Katiliškis’ choice and use of diminutive derivatives and how this influence is reflected in the formation and semantics of diminutives. The analysis has revealed that diminutives were formed with suffixes most common in the literary Lithuanian language. The most productive suffixes are the following: -elis, -ė, -(i)ukas, -ė, -ėlis, -ė, -(i)utis, -ė, -aitis, -ė. The suffix -(i)utis, -ė is defined as the most dialectal suffix characteristic of the West Aukštaitian use. The dialect suffixes are mostly those characteristic of the East Aikštaitian sub-dialect. More diminutives are built by applying the East Aukštaitian suffixes, such as -(i)okas, -ė, -iotė, -iščias, -ia. No derivatives with the suffix –aitis, ė common in the region of Žagarė were found. Almost all diminutives are characteristic of the literary Lithuanian language. The diminutives attributed to the dialect words are characteristic of the East Aukštaitian sub-dialect. Slavisms found in the text are more often used by those speaking the Aukštaitian dialect, especially in the Eastern part of the Aukštaitija region. Dialect words used by Katiliškis and their word-building are more characteristic of the East Aukštaitian dialect. The impact on such word-building of the diminutives could have been caused by the language of the writer’s mother who was a representative of the East Aukštaitian sub-dialect. Moreover, Joniškis sub-dialects are spread very close to the territory of the East-Aukštaitian sub-dialect; that is why it is difficult to set any clear boundaries between these sub-dialects.